Noriu sėkmingo verslo

Noriu sėkmingo verslo! Arba apie tai, kodėl versle naudingiau elgtis etiškai

https://www.facebook.com/psibrizas/Lietuvoje jau dešimtmečiais stengiamės gerinti verslo aplinką, didinti verslo konkurencingumą, sumažinti nedarbą. Verslui reikia darbuotojų, darbuotojui - verslo, o Lietuvai - gyventojų.  Taip pat, pensininkams reikia pensijų, valstybei - mokesčių mokėtojų. Todėl bandome sustabdyti emigraciją, protų nutekėjimą bei sugrąžinti namo jau išvykusius. Šiems tikslams pasiekti liberalizuojame darbo kodeksą. Kuriame gerovę stengdamiesi puoselėti mūsų tradicijas, kultūrą, galiausiai - blaiviname tautą. Šiais ir kitais metodais kuriame visų trokštamą gerovę Lietuvoje. Gerovę verslui ir žmogui. Lyg ir viskas gerai. Tad, kodėl vis girdime, kad negerai? 
Foto iš @study.com

Ar žinote tą savijautą, kai atrodo, jog jau padarei viską ką reikėjo, bet rezultatas ne tas? Pavyzdžiui, mūsų keptas pyragas vis nepakankamai skanus, nors receptą gavome iš geriausio virtuvės šefo? Arba, didelės žuvies vis nepagauname, nors nusipirkome pačią brangiausią meškerę? O gal rūbas nepakankamai dailiai guli, nors jis buvo sukurtas garsiausio dizainerio ir pasiūtas puikiausio siuvėjo? Gal būt panašiai įvyko gerovės verslui bei žmogui kūrimo srityse? Tad kas gali būti tuo taip reikalingu prieskoniu, kurį pamirštame įmesti į bendrą mūsų visų sėkmės ir gerovės puodą?

Ieškant to „stebuklingo prieskonio“ siūlau išgirsti ir apmąstyti du žodžius – etika versle. Sakysite, oi ne, apie etiką lai kalba įvairūs filosofai, o verslas yra verslas? Juk mes turime dirbti sunkiai, kad gauti pelno ir išlikti? Taip, tiesa, dirbti turime. Verslininkui taip pat pinigai danguje neauga. Jis turi gerai apsvarstyti kur juos investuoti, kas duos grąžą.

Tiesa ir tai, kad dar gana neseniai, gal prieš kelis dešimtmečius, žodžiai – etika versle galėjo būti sunkiau suvokiamas derinys. Tačiau, šiandieną verslo etikos teorijos yra skelbiamos prestižiniuose  verslo žurnaluose (tokiuose kaip Journal of Business Ethics, Journal of Macromarketing, Journal of Marketing, Journal of the Academy of Marketing Science, Journal of Business Research and Industrial Marketing Management). Šiandieną etika tapo tikrai svarbiu verslo sėkmės ar nesėkmės analizės ir vertinimo aspektu. Vadinasi, šis požiūris gali padėti atrasti naujus strateginius kelius bene kiekvieno verslo savininkui, valdytojui ar atstovui. Tad ką mums gali suteikti etika versle?

Kodėl pasaulio verslas vis dažniau atsigręžia į etiką?

Šiandieniniame besikeičiančiame konkurencinės kovos ir išlikimo pasaulyje rinkos formuotojai, žiniasklaidos atstovai, finansininkai, pardavėjai, marketingo, kitų sričių specialistai bei vadovai, priimdami kasdieninius sprendimus nuolatos balansuoja tarp etikos iššūkių ir verslo galimybių. Išlikti moraliam, etiškam ir gal būt prarasti verslo galimybes? Pelną matau šiandien rytoj, o etika? Ar ji man „atsipirks“, duos ilgalaikės naudos, ar tai tik gražūs žodžiai lydimi finansinių nuostolių? Iš kitos pusės, šiame procese taip pat dalyvauja vartotojai, paslaugų gavėjai, galiausiai – tų pačių įmonių darbuotojai, esami ar būsimi jų verslo partneriai, investuotojai. Taigi, norime to ar nenorime, bet nuolatos mes susiduriame su etikos versle klausimais. Todėl nestebina ir mokslinių tyrimų (tokių kaip atlikti S. J. Vitell, E. Ramos, C.M. Nishihara ir kitų) rezultatai – etikos vaidmuo svarbus bet kurios organizacijos sėkmei ar nesėkmei.

Floridos Tarptautinio Universiteto profesoriai J. Tsalikis ir B. Seaton pastebėjo, kad jau 2003 metais JAV verslo leidinių antraštėse puikavosi įvairūs etikos straipsniai. Tuo pačiu, visuomenėje vis aiškiau buvo suvokiama – etikos versle nepaisymo pasekmės bus susijusios su nuostoliais ir praradimais darbuotojų, investuotojų. Taip pat gali kilti problemos, susijusios su vartotojų pasitikėjimo praradimais. Vadinasi, etikos nepaisymas (o ne priešingai) gali būti potencialiai žalingas verslui! Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir galimą vartotojų pasitikėjimo praradimo žalą visai Amerikos ekonomikai buvo nutarta stebėti vartotojų nuotaikų kaitą, ją matuojant vadinamuoju Verslo Etikos indeksu (Business Ethics Index). Vadinasi, buvo viešai pripažinta galima etiškų sprendimų nauda bei neetiškų žala Amerikos ekonomikai ir buvo siekiama tai kontroliuoti.

Apie etikos versle svarbą taip pat prabilo lyderystės profesionalai. „Etika tapo organizaciniu prioritetu“, – sakė Steve Brimmer, – pastorius ir pripažintas organizacinės lyderystės profesionalas, įgijęs strateginės lyderystės daktaro laipsnį Regent universitete. Jis akcentavo, kad 21-ajame amžiuje etika jau nėra nei prabanga, nei pasirinkimas. S. Brimmer šiandienos lyderiams padeda mąstyti strategiškai, kūrybiškai ir prognozuoti  tai,  kas gali atsitikti, dar prieš tai atsitinkant bei rasti naujų, sėkmingo verslo įsitvirtinimo galimybių. Taigi, jo požiūris mums gali būti svarbus ir naudingas. Kiti tyrėjai (pavyzdžiui Scott John Vitell su bendraautoriais) taip pat pastebi, kad dabartinėje verslo valdymo praktikoje kiekvienas iš etinių svarstymų priimant sprendimus tampa svarbiais praktiniais pasirinkimais. Šie pasirinkimai gali turėti realų poveikį verslo sėkmei.

Kaip vadovai  suvokia galimą etiško elgesio naudą ar žalą?

Šis klausimas itin aktualus šiandien, kontekste nesustabdomos protų emigracijos, mažėjančios kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlos ir bandymų gerinti sąlygas verslui. To pačiu didėja visuomenės nepakantumas egoistiškiems ar neatsakingiems, menkai pagrįstiems veiksmams ar sprendimams. Emigruojantys asmenys šį savo sprendimą  priima ne vien tik dėl atlygio skirtumų. Sakoma, jog jiems ne mažiau yra svarbus darbdavio požiūris į darbuotoją, kaip į žmogų. Vadinasi, šioje srityje jie taip pat pastebi skirtumus.

Kalbant apie vadovus, jų požiūrį į etikos svarbą priimant verslo sprendimus, taip pat gali būti stebimi skirtumai. Vieniems, etikos aukštumų itin siekiantiems, neetiškas jų pačių ar jiems pavaldžių darbuotojų elgesys būtų sunkiai suprantamas. Vaizdžiai kalbant, jie tokius asmenis verčiau sutiktų palaiminti ir paleisti toliau laimės ieškoti nei įdarbinti. Tuo tarpu kitiems, atrodo, lyg svarbiau būtų sėkmingai užmaskuoti savo prastus rezultatus ar tariamai pagerinti akis badančią „apatinę eilutę“. Lyg pastariesiems etika, sąžiningumas, įsipareigojimas bei kitos vertybės visai nei motais. Tuomet gali būti pasitelkiama informacijos slėpimo taktika ir toleruojamas netinkamas elgesys, teisinant jį kaip „tikrai ne nelegalų“.

Gal būt, vienas kitas vadovas taip elgiasi dėl nežinojimo ar dėl kitų jam svarbių priežasčių, iš tiesų nuoširdžiai tikėdamas savo neetiško pasirinkimo tinkamumu. Vis tik, jei pažvelgus kiek aštriau, yra tikėtina, jog dalis vadovų tiesiog nori parodyti fiktyviai gerus rezultatus, o tiksliau – gražius skaičius, turinčius lyg ir įrodyti tariamą jų pačių darbo rezultatyvumą. Tačiau, taip dirbantys vadovai organizacijai ar įstaigai realios naudos neatneša. Jie tik sukuria klimatą, kurį galima pavadinti „visa graužiančiu“.

Žinoma, yra kita dalis vadovų. Pastarieji sprendimų priėmime vadovaujasi žiniomis, praktika, logika, kitomis svarbiomis aplinkybėmis, nepamiršdami ir etikos aspektų, ir galimų susijusių pasekmių. Taigi vadovai, vieni daugiau kiti mažiau, suvokia etikos versle prasmę ir naudą. Šiuo suvokimu jie vadovaujasi priimdami verslo sprendimus. Atitinkamai, jų sprendimų  nauda organizacijai gali būti skirtinga. Tad kuo naudinga etika versle?

 Kokia etiško elgesio nauda organizacijai ir verslo sėkmei?

Organizacijos etinių vertybių svarba daugelyje skirtingų situacijų yra nustatoma moksliniais tyrimais (pavyzdžiui, atliktais Hunt, Vitell, Davis, Morris, Sherman ir daugelio kitų tyrėjų). Randama įrodymų, kad organizacijos elgesio etiškumas atsakingiems asmenims priimant ir įgyvendinant personalo valdymo bei veiklos vykdymo sprendimus, yra susijęs su jos rezultatais. Čia taip pat svarbus organizacijos klimato ir kultūros etiškumas, socialinis atsakingumas. Kaip tai duoda naudą? bizverslui3-

Šie organizacijos rezultatai jos viduje gali būti stebimi per darbuotojų pasitenkinimą darbu, jų įsipareigojimą organizacijai, lojalumą. Taip pat pastebima, kad labiau savo darbu patenkinti žmonės paprastai yra linkę darbe stengtis labiau. Be to, darbuotojų įsipareigojimo organizacijai tyrimuose nustatoma – didesnis organizacinis įsipareigojimas gali būti susijęs su geresniu darbuotojų prisitaikymu darbe, didesniu jų pasitenkinimu darbu ir geresniu paties darbo atlikimu, o taip pat – su darbuotojų pravaikštų bei jų kaitos mažėjimu. Galiausiai, išorėje, organizacijos elgsenos, jos klimato,  kultūros, veiklos etikos klausimai gali būti susiję su klientų ir vartotojų pasitikėjimo didėjimu ar mažėjimu bei su investuotojų lojalumu.

Tuo tarpu silpna organizacinė etika bei prastas darbuotojų įsipareigojimas, manoma, gali skatinti personalo ir kitų procesų sutrikimus organizacijoje. Tuomet verslo savininkai, vadovai stebi sunkumus siekiant numatytų tikslų, girdi apie prastėjantį organizacijos įvaizdį, silpnėjantį pasitikėjimą ja. Neretai, yra metami dideli ištekliai ieškant priežasčių. Deja, ne visuomet pavyksta jas sėkmingai nustatyti ir pašalinti. Taip pat tikėtina, kad etinių klausimų nepaisymo nuostoliai bus stebimi per organizacijos klientų, darbuotojų, galiausiai – investuotojų ir vartotojų pasitikėjimo praradimą.

Vadinasi, kiekvienoje organizacijoje turėtų būti naudinga puoselėti etišką klimatą, formuoti etišką organizacinę kultūrą, skatinantį pozityvius vidinius procesus (tokius kaip pasitenkinimas darbu, įsipareigojimas, darbuotojų pastangos, kaitos bei pravaikštų mažinimas ir kiti). Etiškas organizacijos, jos narių elgesys, manoma, šį pasitikėjimą skatintų. Vadinasi, etikos versle paisymas gali padėti jam vystytis, įgyti ar atgauti klientų bei vartotojų pasitikėjimą, pasiekti darbuotojų pasitenkinimą, lojalumą, geresnį darbo našumą, na ir galiausiai – gauti didesnį pelną.

Kaip pasiekti etiško elgesio organizacijoje?bizverslui3-

Jeigu pritariame, kad etika versle yra naudinga, kaip toliau elgtis ir ką daryti? Koks elgesys ar sprendimas bus etiškas, o koks jau nebe? Nuo ko pradėti?

Ieškantys papildomos informacijos atras straipsnių apie etikos teorijas ar patarimų kaip jas taikyti. Taip pat verslo literatūroje ar spaudoje yra rašoma apie organizacijos kultūrą. Viename straipsnyje visko nesurašysi, tačiau, pavyzdžiui, Rushworth M.  Kidder akcentuoja vertybėmis pagrįstos organizacijos kultūros svarbą. Tokią kultūrą sukurti ir ją puoselėti yra nemenkas darbas. Etiško elgesio įpročiai neatsiranda per dieną ar kelias, tačiau, manoma, rezultatas atsiperka.

Iš pradžių gali būti naudinga organizacinės kultūros ir klimato analizė, problemų identifikavimas, reikalingų priemonių numatymas bei etiškos kultūros diegimas organizacijoje. Tai darant naudinga būtų vadovautis mokslinių tyrimų rezultatais, pasitelkti specialistų pagalbą. Bet kuriuo atveju, puoselėjant verslo aplinką svarbu atsižvelgiant į tai, kad žmonės darbe praleidžia didelę savo laiko dalį. Be to, dažniausiai laikomasi požiūrio, kad etinės vertybės žmonėms yra reikalingos visuose organizacijos lygmenyse. Pavyzdžių pateikia Pasaulinis Etikos institutas (Institute for Global Ethics), kurio steigėjas ir prezidentas yra Rushworth M. Kidder. Jis tyrimu nustatė ir pristatė keturis pagrindinius veiksnius, svarbius kuriant vertybėmis pagrįstą organizacinę kultūrą.  Šie veiksniai yra:

– Pagrindinės, visiems bendros vertybės. Dar 2001 metais buvo nustatytos penkios pagrindinės vertybės, laikomos svarbiomis kiekvienoje kultūroje visame pasaulyje. Tai sąžiningumas, pagarba, atsakomybė, teisingumas ir užuojauta. Taigi, siūloma jomis vadovautis kuriant vertybėmis pagrįstą organizacijos kultūrą bei priimant sprendimus.

– Bendra kalba. Darbuotojams naudinga turėti bendrą etišką kalbą, kaip tam tikrą tik jiems gerai suprantamą slengą. Tokia kalba turėtų būti naudojama tarpusavio komunikacijoje, padėtų bendrauti lengvai ir patogiai, kad darbuotojams būtų lengviau aptarti jautrias, sunkiai diskutuojamas problemas. Tokią kalbą sukurti paprastai padeda efektyvios organizacinės etikos mokymo programos.

– Įsipareigojimas vadovų lygmeniu. Etikos mokymas yra beprasmis be aukščiausio lygio vadovų pritarimo, palaikymo ir tinkamo šio požiūrio „ištransliavimo“. Kai lyderiai nuolatos skatina norinčius elgtis etiškai teisingai, jie padeda kurti etinę kultūrą daug labiau nei tai galėtų padaryti kas nors kitas.

– Moralinė drąsa. Moralinę drąsą galima apibūdinti kaip kokybišką mąstymą ir tvirtą pasiryžimą,  padedančius susidurti su etikos dilemomis ir moraliniais nusižengimais. Tai daryti reikėtų tvirtai bei užtikrintai, be krūpčiojimų ar atsitraukimų.

Kaip paskatinti vadovus atkreipti dėmesį į etiką versle?

Strategiškai ir šiuolaikiškai mąstantis organizacijos, verslo vadovas bus linkęs atsižvelgti į tyrimais nustatomus etiško organizacinio elgesio ryšius su verslo sėkme. Toks vadovas sieks tobulėti, stengsis priimti informaciją, ją analizuos, ir atitinkamai sieks etiškos organizacijos įvaizdžio.

Tačiau, bus skeptikų. Pastariesiems, labiau juokais, galima būtų papasakoti Stephen E. Brimmer pateikiamą pavyzdį. Jis prisimena, kad politinis strategas James Carville recesijos metu sėkmingai ir plačiai naudojo frazę „Tai ekonomika, kvailuti“ (“It’s the economy, stupid”). Šis intriguojantis šūkis,  naudojamas Bill Clinton prezidento kampanijoje prieš George Herbert Bush, manoma, diskusijose padėjo jam rasti kelią į amerikiečių širdis. Šiandienos krizė – etikos. Anot Brimmer, šiuo atveju panašus tekstas gali būti tinkamas. Tad etikos skeptikui švelniai priminkime – „Tai apie atsakomybę (kvailuti)!“ (“It’s about responsibility, stupid!”, Brimmer, 2007). Pabaigai taip pat norisi persakyti šio autoriaus žodžius.

Visuomenė jaučia beviltišką etiškos kultūros poreikį. Tuo tarpu kiekviena organizacija turi galimybę teigiamai paveikti ne vien tik savo, organizacinę, bet ir socialinę kultūrą per organizacijos etinių vertybių pervertinimą. Tuomet, iš teigiamo organizacinio poveikio būtų gaunamos papildomos bendruomeninės naudos. Pastarosios, iš darbo vietos per darbuotojus pasklistų į jų šeimas, pas draugus bei pažįstamus. Etika, gyvenimo būdas ir kultūra turėtų būti taip susipynusios, kad atskirai negalėtų egzistuoti. Kartu jos sudarytų visumą žmonių elgesio vienas su kitu – namuose, darbo vietoje ir visuomenėje.

Skamba šiek tiek utopiškai? Tačiau, pagalvokime iš kitos pusės. Ar gali būti ilgalaikė draugystė, kurioje tik siekiama vienpusės asmeninės naudos, nekreipiant dėmesio į kito poreikius, į tokias vertybės kaip sąžiningumas, tarpusavio pagarba, atsakomybė už savo sprendimus ir poelgius, teisingumas, galiausiai – supratingumas ir užuojauta? O verslas? Nepaisantis etikos ir vertybių verslas gali būti ilgalaikis? Kokia būtų vertybių nepuoselėjanti visuomenė?

Šio teksto pradžioje rašiau – gal etika versle bus tas prieskonis, kurį reikėtų įmesti į bendrą mūsų visų sėkmės ir gerovės puodą. Žinoma, tai nebus vaistas nuo visų ligų. Tačiau, mūsų pačių labiau etiškas  elgesys versle ir gyvenime galėtų nemažai padėti kuriant taip visų trokštamą gerovę Lietuvoje. 

Parengė psichologė Lijana Vaitkūnienė|psichologas.biz ©

Šį tekstą taip pat skaito lrytas.lt skaitytojai 

Tekstą kopijuoti ar publikuoti galima tik gavus autoriaus leidimą

  • Individualus asmenų ir organizacijų atstovų konsultavimas  PAKLAUSTI

| FB Psichologinis Brizas – straipsniai, kita informacija

psi-v-skelb1

Skaityti toliau: Noriu sėkmingo verslo

PSICHOLOGINIS BRIZAS

brizas-biz-psl

Pamėgti|sekti naujus įrašus 

 @psibrizas

Psichologinis BrIZas – lyg lengvas vėjas, atpučiantis   psichologinių žinių. 


Tai paprasti ir trumpi „psichologas.biz©“ psichologo pastebėjimai bei informacija psichologinėmis temomis – darbo, verslo, karjeros ir nedarbo; pozityvaus vaikų auklėjimo ir jų kūrybiškumo ugdymo bei kitomis.

brizas-apie

Susijęs vaizdasKARJERA / DARBAS / VERSLAS

Noriu sėkmingo verslo!
2017-06-03 Gyvenimo egzaminai. Kaip pasiruošti egzaminui ir patirti mažiau streso

2017-05-11 Verslo etika. Apie tai, kodėl versle etiškai elgtis naudingiau 

2016-03-22 Psichinė sveikata darbe. Darbuotojų perdegimas - galima jį sustabdyti?
Noriu dirbti mėgiamą darbą!
2016-03-20 Būti mokytoju ir išlikti savimi 

2016-02-29 Bedarbiais yra tik netikėliai ir tinginiai?

2016-02-17 Noriu dirbti mėgiamą darbą arba kaip nesuklysti renkantis profesiją 

Kiti įrašai ir temos

Skaityti toliau: PSICHOLOGINIS BRIZAS