Noriu be streso išlaikyti egzaminą

Kaip geriau pasiruošti egzaminui ir patirti mažiau streso?

https://www.facebook.com/psibrizas/

Apie egzaminų stresą ir sėkmingą jo įveikimą paprastai yra kalbama atėjus brandos ar kitų egzaminų laikui. Tačiau, ši tema vis dar yra neišsemta ir vis dar yra aktuali. Juk gyvenime tenka laikyti įvairius egzaminus – brandos, mokymosi pasiekimų, vairavimo, atestacijos ir kitus.

Žinoma, galime sau  priminti, kad šiek tiek streso yra gerai, kad tai padeda mums mobilizuoti savo jėgas tam, kad pasiekti kuo geresnio rezultato. Tačiau, neretai nepakanka vien tik taip galvoti. Taip pat, mums visai nepadeda stiprus nerimavimas, blaškymasis, nežinojimas nuo ko pradėti, nuolatinis galvojimas ar spėsiu ir kas bus jei nespėsiu, galiausia – nepadeda nemiga ar panika. Ką gi daryti?

 Galimas sėkmės egzamine raktelis – suplanuok!

Netiesa, kad neturi laiko planuoti! Tai užtruks vos kelias minutes ir tikrai atsipirks. Tai paprasta. Pabandom.

Pasidarykime mokymuisi ir pasikartojimui skirta planą – tvarkaraštį, kuriame suplanuosime kaip panaudosi savo laiką.

Kaip tai padės?  Geriau valdysi savo laiką, žinosi kiek ir kam laiko turi.

Sakysi, kad ir taip žinai? Ne, ne būtinai viską žinai kol neatsivertei ir nepažiūrėjai. Be to, kam tai laikyti galvoje? Juk joje reikia vietos kitoms žinioms. Tačiau, jei gerai viską apgalvosi iš anksto – juk nepamirši kažko svarbaus ir nepaliksi to „svarbaus“ paskutinei minutei. Dėl to tu būsi geriau pasirengęs ruoštis, tad mažiau nerimausi pasiruošimo procese. Vadinasi, pasiruoši geriau. Taigi, tapsi ramesnis ir po pasiruošimo. Todėl, būsi labiau pasitikintis savimi, žinantis ką darai, kaip darai ir kada tai būsi padaręs. Ir net neabejoju, planavimo dėka tu dar atrasi laiko poilsiui tarp užduočių! Tad sutarta…

PLANUOJAM

Planą galime pabandyti padaryti taip:

Paimame lapą popieriaus. Taip, popieriaus, ne telefoną 🙂

Kodėl ne telefoną? Spėju, telefono tu nenorėsi prisegti prie sienos. Taip pat, paėmęs lapą popieriaus tu netyčia nenuklysi į socialinius tinklus ar į kitas įdomybes. Galima rasti ir daugiau privalumų, bet mes dabar juk ne apie tai kalbame.

 Horizontaliai surašome iki egzamino likusias dienas. Paskutinę dieną, jei tik įmanoma, geriau palikti tuščią. Pasikartojimui, o dar geriau – poilsiui. Geriau nesimokyk naujos medžiagos paskutinę dieną. Ji gali „išstumti“ tai ką jau žinojai, o tai gali apsunkinti jau išmoktų dalykų atsiminimą kai tau to labai prireiks, tai yra egzamine!

 Vertikaliai surašome valandas, kurias skirsi mokymuisi. Atmink:

naktis skirta miegui, ne mokymuisi, tad bent 6-7 val. miegok. Tai ne prabanga, o būtinybė, nes  miegas yra svarbus geram išmoktos medžiagos įsiminimui! Pažymėkime tas valandas lape.

– taip pat nepamiršk, kad norėsi valgyti, tad bent 3-4 pertraukėles skirk valgymui ir palik tam laiko (nebent gydytojai ar kiti specialistai tau rekomenduoja maitintis kitaip). Valgyti reikėtų ne skaitant ar žiūrint video, o mėgaujantis maistu. Taip ne tik geriau pasisotinsi, geriau virškinsi maistą, bet ir pailsėsi, o tuo pačiu – nurimsi. Po tokios valgymo pertraukėlės kibsi mokytis noriau, su naujomis jėgomis. Tuo tarpu, jei valgysi besimokydamas, gali jaustis lyg lygčių, iškasenų, karų ar kokių algoritmų prisivalgęs. Ar taip jausdamasis žmogus gali būti ramus ir nusiteikęs mokytis? Tad pažymime valgymui skirtas valandas lape.

– taip pat naudinga skirti šiek tiek laiko fiziniam aktyvumui – pasivaikščiojimui, fiziniams pratimams. Tai padeda išsikrauti, atitraukus mintis nuo egzaminų, sumažinti stresą, jaustis geriau ir ramiau. Pažymėkime tą laiką lape. Neturime  tam laiko? Na gerai, suprantu, tuomet raskime bent pusvalandį.

Yra ir kiti dalykai, kuriuos būtinai turime atlikti? Puiku, tuomet nepanikuojame, tiesiog juos taip pat pažymėkime lape.

Dabar paskirstykime dalimis mokymuisi skirtą medžiagą. Taip pat įrašykime laiką jos pasikartojimui. Didesnį krūvį geriau skirti pirmosioms dienoms, o vėlesniam laikui palikti mokytis mažesnę dalį. Tuomet daugiau laiko reikėtų skirti jau išmoktų dalykų pakartojimui. Be to, gali reikėti surasti atsakymus į naujai iškilusius klausimus, ar išspręsti užduotis. Todėl didžioji dalis pasiruošimo turėtų „sukristi“ į pradžią, o ne į pabaigą pasiruošimui skirto laiko. Tad surašykime lape sau suprantamu būdu – ką ir kada mokysimės.

Planą pasikabinkime matomoje ir lengvai pasiekiamoje vietoje.

Viskas.

Dabar reikės tik laikykis sudaryto plano!  Tai svarbi dalis, nes vien suplanuoti neužteks 🙂 Žinoma, galimi netikėtumai, tad gal iškilti būtinybė perplanuoti. Tačiau, dažniau dėl to būna kaltas tik Tinginiukas. Sąžiningai laikantis to kas parašyta, paprastai nereikia kažko kardinaliai keisti ar planuoti iš naujo.

Stebėk savo pažangą ir ja džiaukis! Taip, džiaukis. Išmoktą ar pasikartotą temą, užduotį ar kitą plane įrašytą darbą išbrauk po to kai jį atliksi.  Taip galėsi matyti kiek daug jau atlikai ir pagrįstai didžiuotis savimi. Žinoma, taip geriau pasiruošti bei jausiesi ramiau.

Sėkmei sustiprinti galima kiekvieną pasirengimo egzaminui dieną pabaigti pratimu. Pavyzdžiui, įsivaizduok save jau sėkmingai išlaikiusį šį egzaminą ir besidžiaugiantį savo pasiektu tikslu. Įsivaizduok. Kaip tu jautiesi? Kokia tavo nuotaika? Kas vyksta aplinkui? Ką tau sako kiti? Ką tu jiems? Tai įkvėps siekti tikslo ir padės jaustis ramiau ir labiau pasitikėti savimi. Tai veikia!

VAKARAS PRIEŠ EGZAMINĄ

  1. Viską darei pagal planą, visos dalys atliktos, plane viskas išmokta ir išbraukta? Atmink, tai tau padės pasiekti norimo rezultato!
  2. Gerai išsimiegok. Geriau nebesimokyk naktį. Šis laikas nenueis veltui, nes kol tu miegosi, tavo smegenys dirbs – jie apdoros jau išmoktą informaciją! Žinoma, vargu ar padės miegas jeigu iki šiol dar visai nesimokei.
  3. Egzaminui reikalingas priemones, asmens dokumentą pasiruošk iš vakaro! Tai leis ramiau miegoti, ryte jaustis ramiau, vadinasi, patirti mažiau streso.

Žinoma, pasiruošimo egzaminui nuotaiką taip pat gali gadinti suvokimas, jog iki šiol per mažai skyrei laiko mokymuisi ar kitam pasirengimui. Jei tai tiesa – nėra labai gerai. Tačiau, neleiskime tam sutrukdyti gerai pasiruošti dabar. Taip, kas buvo tai buvo, o dabar – pirmyn!

Pradėkime ruoštis – DABAR, SUPLANUOK – PASIRUOŠK ir linkiu SĖKMĖS!

Parengė psichologė Lijana Vaitkūnienė|psichologas.biz ©

Užduoti klausimą
https://www.facebook.com/psibrizas/| pamėgti puslapį ir sekti naujienas

Komentarą taip pat skaito 15min.lt

Skaityti toliau: Noriu be streso išlaikyti egzaminą

…apie profesinį pervargimą

DARBUOTOJŲ PERDEGIMAS – GALIMA JĮ SUSTABDYTI?

Lijana Vaitkūnienė| psichologas.biz|https://www.facebook.com/psibrizas/Psichologinis Brizas

Nuotrauka iš charles-harvey.co.uk

Ar matėte darbuotoją, kuris su žmonėmis dirba tarsi robotas? Ar matėte, kaip jis mechaniškai ar su išankstine neigiama nuostata, aptarnauja klientus, ar medicinos darbuotojas – pacientus? O gal matėte mokytoją, piktai bendraujantį su mokiniais, jų tėvais? O gal buvote pas gydytoją, kuris paskyrė gydymą net nepakeldamas galvos? Tokiais atvejais, bene dažniausiai kaltiname šiuos specialistus – dėl jų abejingumo, polinkio konfliktuoti bei nesiskaitymo su mūsų poreikiais. Pamėginkime pažiūrėti iš kitos pusės ir suprasti kas jiems galėjo atsitikti.

Sakysite, o kodėl mums tai turi rūpėti? Pagalvokime apie mokytoją kaip apie žmogų, kuris neretai mūsų vaikams skiria daugiau laiko per dieną nei mes patys galime jiems skirti. Jis ar ji mūsų vaikams perteikia vertybes, skatina juos gyvenime turėti tikslus ir jų siekti. Iš dalies, juk nuo mokytojo taip pat priklauso koks užaugs žmogus, kokia bus visuomenė. Tad koks mokytojas turėtų mokyti mūsų vaikus? Manau sutiksite, kad daugumos lūkesčiai yra maždaug tokie: mokytojas turi būti puikus savo srities specialistas. Be to, jis turi mokėti perteikti vaikams savo žinias, jis turi būti atsidavęs darbui, mylintis vaikus, siekiantis maksimalaus rezultato.

Kokie mūsų lūkesčiai medicinos darbuotojams? Girdimos nuomonės, kad medicinos darbuotojams jau nepakanka būti puikiais specialistais, reikia ir dar daugiau – jie turėtų gebėti skubiai ir kvalifikuotai mums padėti, gelbėti mūsų gyvybes kai tik kam mirtis grės,  mus gydyti, operuoti ar tiesiog slaugyti, kai tik reikės. Manau sutiksite – mūsų lūkesčiai dideli, o ir atsakomybės našta šiems specialistams yra nemenka.

Tad vargu ar mes norime, kad mūsų vaikus mokytų mokytojas, ar mus gydytų gydytojas,  kuris savo pareigas atliktų tik kaip bedvasis mechanizmas. Taip pat, vargu ar norime, kad šiuos darbus dirbtų alpstantis iš nuovargio ar neigiamas emocijas į išorę liejantis specialistas.

Ar mokytojai, medikai, slaugytojai, vadovai, kiti su žmonėmis dirbantys specialistai gali tapti tokiais? Deja – taip. Be to, toks elgesys taip pat gali būti būdingas darbuotojui, kuris anksčiau atitiko ar net pranoko daugelio mūsų lūkesčius – buvo puikus specialistas, be galo atsidavęs savo darbui ir labai jį mėgo. Tad kas turėtų atsitikti, kad anksčiau buvęs pavyzdingas darbuotojas taip pasikeistų? Žinoma, priežasčių gali būti įvairių, visų čia neaptarsime. Šiame straipsnyje trumpai priminėsiu tik apie vieną iš jų – profesinį perdegimą.

Terminu (angl. burnout) H. J. Freudenberger (1974)  aprašė medicinos darbuotojams būdingą reagavimą į jų patiriamą stresą. Ch. Maslach (1976) tyrinėjo panašias kitų profesijų (mokytojų, socialinių darbuotojų) atstovų reakcijas bei toliau tobulino pačią sampratą. Šiandien terminas profesinis perdegimas paprastai yra siejamas su tam tikra savijauta darbuotojų (mokytojų, medicinos darbuotojų, psichologų, socialinių darbuotojų, vadovų ir t.t.), kurių profesija yra tampriai susijusi su pagalbos kitiems žmonėms teikimu, o taip pat ir su intensyviu bendravimu, reikalaujančiu didesnių šių darbuotojų emocinių išteklių.

Perdegimas paprastai yra  suprantamas kaip minėtų profesijų atstovams būdingas organizmo atsakas į intensyvių tarpasmeninių santykių sukeliamą stresą. Vis tik reikia paminėti, kad terminai stresas ir perdegimas iki šiol nėra labai griežtai atskirti. Tačiau, bene visuotinai yra sutariama – streso ir perdegimo tapatinti negalima. Paprastai kalbant, perdegimu laikomas darbuotojo organizmo atsakas yra sudėtingesnis, tai lyg išgyvenimų (fizinių, protinių ir emocinių) rinkinys, kuris gali pasireikšti tuomet, kai yra patiriama nuolatinė įtampa ar ilgalaikis stresas. 

Perdegimas – ne trumpalaikis nuovargis, kuris praeina gana greitai. Tai ilgai besitęsianti būsena, išsekinanti darbuotojo asmenybės, protinius, emocinius išteklius, pakeičianti jo darbo ir gyvenimo kokybę.

Reikia paminėti, kad šis straipsnis yra tik pažintinis, todėl juo vadovaujantis negalima spręsti apie savo kaip darbuotojo patiriamą (ar ne patiriamą) profesinį perdegimą. Tačiau, jei aprašyti nerimą keliantys požymiai yra būdingi skaitytojui ar jo bendradarbiui, šeimos nariui – tikėtina, kad specialisto konsultacija jiems būtų naudinga.

Kaip įvyksta perdegimas ir kaip pasireiškia? Profesinio pervargimo rizika didėja kai dirbama nuolatinės psichinės įtampos, triukšmo, didelės atsakomybės, intensyvaus tarpasmeninio bendravimo ir panašiomis, nuolatinę įtampą ir stresą keliančiomis sąlygomis. Manoma, kad perdegimas gali pasireikšti tuomet, kai tokiomis sąlygomis dirbantis darbuotojas bando prisitaikyti prie nuolatinių su darbu susijusių stresorių ir nesulaukia reikiamos pagalbos; patiria, jog jo darbas yra menkai vertinamas (įskaitant vadovo bei kolegų vertinimus, kitus atsiliepimus, atlyginimą už darbą ir paskatinimus), o taip pat – kai jis (ji) savo darbo rezultatus mato kaip menkus, prastus.

Kas vyksta, jeigu tokia situacija užsitęsia? Dažniausiai yra laikoma, kad perdegimo sindromas apima tris komponentus (pagal Ch. Maslach, S. Jackson, 1981) – darbuotojo emocinį išsekimą, nuasmeninimą (depersonalizaciją) ir sumažėjusį darbo efektyvumą. Paprastai sakant, darbuotojas jaučiasi lyg būtų išeikvojęs savo turėtus emocinius resursus, kinta jo požiūris į kolegas ir klientus – jis tampa labiau ciniškas. Perdegimą išgyvenantis darbuotojas gali patirti nusivylimą, bejėgiškumą, pervargimą, miego sutrikimus, sunkumus valdant emocijas. Taip pat gali pasireikšti anksčiau aptartas sunkiai valdomas pyktis, apatiškas, mechaniškas ar net grubus elgesys. Dirbama labiau formaliai, su išankstine neigiama nuostata į klientus, kolegas ir aplinką. Dažnėja konfliktai, mažėja pasitikėjimas savimi kaip specialistu bei pasitenkinimas atliekamu darbu. Prastėja darbo ir gyvenimo kokybė. 

Suprantama, tokį išgyvenimų rinkinį patiriantis darbuotojas gali nebenorėti eiti į darbą, o atėjęs jis gali būti nepakantus aplinkiniams ir sunkiai besivaldantis. Todėl, šiuos požymius geriausiai gali pastebėti aplinkiniai, bendradarbiai. Jie ir šeimos nariai, turėtų paskatinti kreiptis pagalbos.

Reikia paminėti, kad gali būti įvairių panašaus elgesio priežasčių, o kalbant apie savijautą – panašūs simptomai gali būti būdingi nuovargiui, įvairioms ligoms. Todėl nereikėtų iš karto galvoti apie perdegimą ar bandyti „diagnozuoti“ jį sau, kitam. Šios savijautos priežasčių reikėtų ieškoti drauge su gydytoju, gali būti naudinga konsultacija su psichologu. 

bizverslui3-

Perdegimo sindromas ir jam būdingi išgyvenimai paprastai yra aptariami analizuojant savijautą specialistų, dirbančių su žmonėmis, teikiančių jiems pagalbą, daug komunikuojančių. Taigi, šį išgyvenimų rinkinį gali patirti tiek mokytojai, ugdantys bei mokantys mūsų vaikus, tiek ir gydytojai, slaugytojai, kiti specialistai. 

Todėl, darbo ir organizaciniai veiksniai, tokie kaip darbo krūvis, atostogų trukmė, atlygis už darbą ir jo įvertinimas, įstaigos psichologinis klimatas bei kiti, gali būti tampriai susiję su šių darbuotojų savijauta ir darbo kokybiškumu. Žvelgiant iš perdegimo prevencijos perspektyvos požiūrio, lėšų taupymas siekiant šių specialistų efektyvumo gali būti susijęs su nepageidaujamu, ilgalaikes pasekmes turinčiu, jų asmeniniu, o taip pat ir organizaciniu rezultatu.

Be to, vargu ar mes patys norime, kad mūsų vaikus mokytų per kelias mokyklas besiblaškantis mokytojas, ar kad mums gydymą skirtų keliose darbovietėse dirbantis pervargęs gydytojas, o operuotų iš nuovargio virpantis chirurgas. Galime sakyti, jog dauguma specialistų  tikrai ne tokie. Taip, kol kas labiau kalbame apie riziką, apie grėsmes šių žmonių fizinei ir psichologinei sveikatai, jų gerovei. Išsamesnei situacijos Lietuvos įstaigose analizei yra reikalingi papildomi tyrimai.

Vis tik, gali būti naudinga periodiškai iš naujo apmąstyti gydytojų, mokytojų, psichologų, kitų kas dieną su mumis (žmonėmis) dirbančių specialistų darbo vertinimo, atlygio sistemų tinkamumą, naudojamų jų motyvavimo, skatinimo metodų veiksmingumą. Sakysite, ar šiems specialistams nepadidinus atlyginimų ar naujoviškai nepaskatinus jie būtinai perdegs? Ne, tikrai ne būtinai. Tačiau, jie gali emigruoti, ar patys prarasti sveikatą. Stipriausiems,  gal būt, nieko neatsitiks. 

Vis gi, svarbu pripažinti – perdegimas egzistuoja ne tik užsienyje, bet Lietuvoje. Tai rodo specialistų straipsniai, komentarai. Apie problemos egzistavimą taip pat verčia susimąstyti atlikti tyrimai bei pačių mokytojų ar gydytojų pasisakymai spaudoje. Tad gal būt jau dabar yra reikalingi teigiami pokyčiai, mažinantys šių specialistų perdegimo riziką?

Ką galime padaryti, kad gydytojai, slaugytojai, o taip pat – mokytojai, vadovai, kiti su žmonėmis dirbantys darbuotojai, neperdegtų? Kaip minėta anksčiau, rizika priklauso nuo darbo specifikos, ypač – nuo nuolatinio intensyvaus komunikavimo ir nuolatinės emocinės įtampos. Taip pat randama įrodymų, kad greičiau perdega  tam tikru asmenybės tipu (pvz.: P. J. Mazur, M. D. Lynch, 1989) ar kitomis asmeninėmis savybėmis pasižymintys darbuotojai. Tačiau, gal net ne mažiau yra svarbi  bendradarbių, vadovybės laiku teikiama emocinė ir kita būtinoji parama, bei daugelis kitų organizacinių veiksnių.

Taigi, ne visuomet yra svarbus tik materialinis atlyginimas už darbą. Siekiant, kad emocinę įtampą patiriantys specialistai (o taip pat – kiti darbuotojai) išliktų darbingais ir dirbtų efektyviai, gali būti ne mažiau svarbu užtikrinti tinkamą darbo  organizavimą, efektyviai vadovauti, vertinti darbuotojų darbo atlikimo kokybę, suteikti konstruktyvų grįžtamąjį ryšį ir tinkamai atlyginti už darbą, valdyti konfliktus ir palaikyti gerus santykius tarp kolegų, laiku suteikti reikiamą pagalbą bei kontroliuoti įtampos ar streso lygmenį, kylantį dėl kitų organizacinių veiksnių. Analizuojant įstaigos psichologinį klimatą, darbuotojų darbe patiriamo streso lygio ir perdegimo reikšmę jų darbo bei organizacijos veiklos efektyvumui, galima į pagalbą pasitelkti  organizacijų psichologus. Šie specialistai taip pat gali būti naudingi šalinant tyrimais nustatytas grėsmes, kuriant ir vykdant profesinio perdegimo prevencijos programas organizacijose.

 Parengė psichologė Lijana Vaitkūnienėcropped-cropped-pagrindbizpsichologas_1.jpgpsichologas.biz©

Tekstą kopijuoti ar publikuoti galima tik gavus autoriaus leidimą

Šį tekstą taip pat skaito lrytas.lt skaitytojai 

https://www.facebook.com/psibrizas/| FB Psichologinis Brizas – straipsniai, kita informacija

psi-v-skelb1

Naudota literatūra

  • J. Carod-Artal, C. Vázquez-Cabrera (2013). Burnout Syndrome in an International Setting. In S. Bährer-Kohler (ed.), Burnout for Experts: Prevention in the Context of Living and Working (pp. 15-35). New York: Springer Science +Business Media;
  • Korczak, C. Kister, B. Huber (2010). Differentialdiagnostik des Burnout-Syndroms. HTA-Bericht 105 (in German). Deutsches Institut für Medizinische Dokumentation und Information (DIMDI), Cologne;
  • Ch. Maslach, S. E. Jackson (1984). Burnout in Organizational Settings. Applied Social Psychology Annual, 5, 133- 153, Beverly Hills, CA: Sage;
  • P. J. Mazur, M. D. Lynch (1989). Differential impact of administrative, organizational, and personality factors on teacher burnout. Teaching and Teacher Education, 5 (4), 337–353.

cropped-cropped-pagrindbizpsichologas_1.jpgpsichologas.biz© – psichologo paslaugos organizacijoms, verslui ir individualios konsultacijos

 PAKLAUSTI

Skaityti daugiau 

https://www.facebook.com/psibrizas/| pamėgti ir gauti naujienas

Jeigu manote, kad straipsnis yra aktualus ir Jums patiko – kviečiu pamėgti facebook Psichologinio Brizo puslapį ir pirmiems pamatyti naujus straipsnius, kitus skelbimus.

Ačiū, kad esate su mumis!

cropped-cropped-pagrindbizpsichologas_1.jpg psichologas.biz©

Turėkime drąsos eiti savo pasirinktu keliu, o ne bėgti iš paskos!

Copyright 2015-2016 psichologas.biz© Visos teisės saugomos.

 

ppbiz-grupe

 

Būti mokytoju ir išlikti savimi

https://www.facebook.com/psibrizas/

Nuotrauka iš www.thetwocities.com

—- Būti mokytoju ir išlikti savimi —-

Ar lengva būti mokytoju ir tuo pačiu išlikti savimi? Susimąstyti apie tai ir parašyti straipsnį mane paskatino neseniai  Lietuvoje vykę mokytojų streikai ir girdėti atsiliepimai į streikavusiųjų reikalavimus.

Anot skeptikų, mokytojų streikai yra nepagrįsti. Juk mokinių skaičius mažėja, tad ir mokytojų reikia mažiau. Taip pat buvo lyginami mokytojų atlyginimai su kitų profesijų atstovų atlyginimais ir nutariama – mokytojai uždirba neblogai, jei tik netingi pasijudinti. Suprask, mokytojas, besiblaškantis po kelias mokyklas tam, kad susirinktų bent kiek oresnį atlyginimą, šiandieną gali būti laikomas norma. Tačiau, rašysiu  ne apie mokytojų streikus ar jų atlyginimus. Taip pat ir ne apie mokytojo specialybės prestižą.

Norėčiau šį kartą atkreipti dėmesį į darbuotojus, dirbančius mums ir su mumis, tai yra su kitais žmonėmis. Kviečiu susimąstyti apie grėsmes psichologinei būklei tų žmonių, kurie kas dieną, bendraudami savo darbe, lyg atiduoda mums dalelę savęs. Tą dalelę mes tarsi pasiimame, nešamės namo ar į savo darbus, kažkiek lyg pasiliekame sau, o kažkiek atiduodame kitiems ir taip dalinamės tuo, ką mums davė šis bendravimas.

Tik ar visuomet atiduodame ir gauname pozityvius dalykus? Prisiminkime, kaip su aplinkiniais dalinamės savo nuotaika, emocijomis ir tuomet, kai negalime pamiršti gana trumpų nemalonių savo gyvenimo epizodų, tokių kaip nepagarbaus mus aptarnavusios pardavėjos ar ką tik apšaukusios troleibuso vairuotojos elgesio. O mokytojai? Juk su jais mes, mūsų vaikai, neretai praleidžiame daugiau laiko nei pavyzdžiui troleibuse. Vadinasi, mes taip pat dalijamės su jais savo emocijomis, nuotaikomis, o jie savo savijauta dalijasi su mumis. 

Ar mes, visuomenė, susimąstome, kokį emocinį krūvį kas dieną patiria mokytojas? Juk jį lydi nuolatinis triukšmas, didžiulė atsakomybė, o kasdieninis bendravimas su daugybe žmonių – vaikų, jų tėvų, mokytojų, specialistų, kolegų, administracijos ir kitų – ne visuomet būna lengvas. Ar pagalvojame, dėl kokių priežasčių mūsų pažįstamas mokytojas pasikeitė kaip žmogus, kodėl jis tapo nepakančiu, o kartais – piktu? Gal čia taip pat yra svarbios anksčiau minėtos priežastys, o dar – nuovargis, gana prastas jo darbo įvertinimas (tame tarpe ir materialinis)? Ar gi mes, visuomenė, norime, kad mūsų vaikus mokytų mokytojas, kuris savo pareigas atliktų tik kaip bedvasis mechanizmas? Ar norime, kad mokytoju būtų  darbuotojas, iš anksto negatyviai nusistatęs prieš mokinius, tėvus ir kolegas, darbo pabaigos belaukiantis mūsų vaikų ugdytojas ir auklėtojas? 

Ar lengva būti mokytoju ir tuo pačiu išlikti savimi? Manysiu, kad klausiu  ne veltui, jei bent keletas žmonių perskaitę susimąstys apie mokytojų darbo sunkumus. Gal būt streikuojant reikia akcentuoti ne vien tik materialinę pusę, geresnių darbo ir mokymo sąlygų poreikį? Nejau nėra svarbi mokytojo kaip žmogaus ir specialisto emocinė būklė, jo psichologinė gerovė? Norisi tikėti, kad mūsų visuomenėje mokytojų, ugdančių ir auklėjančių mūsų ateitį – vaikus, darbas keliose darbovietėse bandant užsidirbti išgyvenimui nepaisant pervargimo, rečiau bus laikomas norma. Gal ir patys mokytojai, jų bendradarbiai, artimieji, dažniau atkreips dėmesį į savo ir aplinkinių psichologinę būklę, dažniau pasiūlys savo pagalbą ar, esant poreikiui, drąsiau rekomenduos kreiptis profesionalios pagalbos. Gal būt tai padės mokytojui, bendradarbiui, šeimos nariui išlikti ne tik geru specialistu, bet ir žmogumi, išlikti pačiu Savimi.

Būti mokytoju ir išlikti savimi – tai lyg kvietimas mokytojams ir mums visiems labiau rūpintis savo ir aplinkinių  psichologine savijauta ir dvasine gerove. O gal taip pat tai straipsnis apie būsimą straipsnį.

—- Lijana ———————————————

Psichologė Lijana Vaitkūnienė|   psichologas.biz© | FB Psichologinis Brizas

Tekstą kopijuoti ar publikuoti galima tik gavus autoriaus leidimą

Šį  tekstą taip pat skaito DELFI|Moteris
 http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=70881236

https://www.facebook.com/psibrizas/| pamėgti ir gauti naujienas

Skaityti toliau: Būti mokytoju ir išlikti savimi

Grupės konsultavimas

Moksleivių (9 – 12 klasių) konsultavimas grupėse profesijos pasirinkimui

|renkama nauja grupė Marijampolėje

KLAUSTI (įrašyti „dėl profesijos pasirinkimo Marijampolėje“)

Tikslesnė informacija (vieta, laikas, kaina, kita) bus pateikta apibendrinus gautas užklausas.

Jeigu norėtum dalyvauti – spausk Norėčiau dalyvauti (įrašyti – dėl profesijos pasirinkimo Marijampolėje), rašyk savo vardą, telefono nr., el.pašto adresą, tinkamą užsiėmimo pradžios laiką nuo – iki ir tiesiog palauk, kol susisieksime.

Skaityti apie konsultavimo profesijos pasirinkimui svarbą 


Nauja – grupinė relaksacija|renkama nauja suaugusiųjų grupė Marijampolėje

KLAUSTI (įrašyti – dėl relaksacijos Marijampolėje)

Tikslesnė informacija (vieta, laikas, kaina, kita) bus pateikta apibendrinus gautas užklausas.

Jeigu norėtum dalyvauti – spausk Norėčiau dalyvauti (įrašyti – dėl relaksacijos Marijampolėje), rašyk savo vardą, telefono nr., el.pašto adresą, tinkamą relaksacijos vakare (po darbo) pradžios laiką ir tiesiog palauk, kol susisieksime. Skaityti toliau: Grupės konsultavimas

Psichologo konsultacija

Konsultacijos temos

    • streso, pykčio, skausmo valdymo, savikontrolės
    • studijų krypties pasirinkimo ir karjeros planavimo
    • karjeros valdymo
    • nedarbo (darbo neradimo, dažno darbo keitimo ir pan.)
    • savęs pažinimo, ugdymo
    • vaikų auklėjimo, ugdymo
    • pasitikėjimo savimi, savęs vertinimo
    • sprendimų priėmimo
    • mokymosi sunkumų ar dėl išskirtinių gabumų
    • darbo ir šeimos vaidmenų suderinamumo bei kitos KLAUSTI.

Nauja moksleivių (9 – 12 kl.) konsultavimas grupėse profesijos pasirinkimui|renkama grupė KLAUSTI

daugiau informacijos


Nauja – grupinė relaksacija|renkama grupė KLAUSTI

daugiau informacijos


psichologas.biz© konsultacija taip pat Jums gali būti naudinga, kai:

  • Svarstote kokias studijas pasirinkti, kur stoti, kad dirbti mėgiamą darbą, patirti sėkmę, pasiekti karjeros aukštumų
  • Norite pakeisti savo dabartinę karjerą, užsiimti kita veikla ar daugiau uždirbti
  • Trokštate save geriau pažinti, atskleisti (sau ir kitiems) savo privalumus
  • Norite pakeisti savo gyvenimą (ar jo dalį), bet vis nepavyksta – nežinote nuo ko pradėti ar jaučiatės lyg uždarame rate
  • Norite priimti sprendimą, tačiau jaučiatės lyg „pakibę ore“, nepasitikite savimi ar vis pritrūksta ryžto apsispręsti
  • Norite išmokti patys save valdyti, kontroliuoti – nepageidaujamą elgesį, stresą, skausmą, išmokti atsipalaiduoti
  • Esate nepatenkinti savo santykiais su kitais žmonėmis (bendradarbiais, vadovais, draugais, šeimos nariais), norite pokyčių
  • Slegia bloga nuotaika dėl savo ar vaikų ateities, dėl būsimų sprendimų (studijos, egzaminai, darbas, gyvenamoji vieta, nauji santykiai ir pan.)
  • Jaučiatės prislėgti dėl savo praeities, buvusių praradimų (darbo, santykių, artimo žmogaus ar kitų)
  • Nerimaujate, abejojate ir norite pasitarti dėl vaikų mokymosi ir/ar elgesio, jų santykių su šeima, draugais, dėl jų ateities, abejojate dėl jų gabumų, svarstote kaip jiems padėti ar motyvuoti
  • Psichologas laikosi konfidencialumo principo.

  • Konsultuojama individualiai, esant poreikiui – konsultacijos gali būti teikiamos grupei.
  • Galimos psichologo konsultacijos Marijampolėje, Vilkaviškyje, Kazlų Rūdoje, Kalvarijoje,  arba naudojant Skype programą. Konsultacijos vieta, laikas ir tipas (individuali konsultacija ar grupei) aptariamas individualiai.

Paklausti ar registruotis: 

Asmeninė užklausa psichologui

Straipsniai |Psichologinis Brizas

ppbizjpg

grįžti į pagrindinį puslapį

Copyright 2015-2017 psichologas.biz© Visos teisės saugomos.

Noriu į darbą!

Noriu į darbą!

 Bedarbiais yra tik netikėliai ir tinginiai? https://www.facebook.com/psibrizas/

Jau keletą metų spaudoje skaitome, girdime, o neretai ir patys pasakome: lietuviai emigruoja, nes darbo nėra ir nebus, ateities nėra, paskutiniai išvykstantys išjunkite šviesas, jaunimo nedarbas, vyresniųjų nedarbas, socialinė atskirtis, krizė praėjo ir vėl ateina nauja, mirsime iš bado ir panašiai… Kiti stebimės – kodėl lietuviai emigruoja? Kodėl neturintys darbo jo neieško? Ir tuo pačiu, per informacijos priemones, girdime: bedarbiai yra tinginiai, siurbiantys visuomenės kraują, gyvenantys iš socialinių pašalpų, parazituojantys nuo pašalpos iki pašalpos, jas prageriantys ir nenorintys dirbti… Tačiau ar dažnai girdime, skaitome apie realią pagalbą darbą praradusiam, apie tos pagalbos poreikį, jos svarbą ir tokios pagalbos teikimą? Ar susimąstome ką iš tiesų patiria darbą praradęs žmogus? Kaip atsitiko, kad anksčiau gerbiamas ir darbingas žmogus atsidūrė visuomenės dugne? Taigi, ką patiria praradusieji darbą? Ar neturintys darbo yra tik netikėliai tinginiai? Pamėginkime kiekvienas sau atsakyti į šiuos klausimus.

 1. Išmetimas iš darbo – stresinis gyvenimo įvykis. Esama įrodymų, kad darbą praradę žmonės gali patirti stresą ir pajusti jo neigiamas pasekmes. Paprastai, stresu yra laikomos tam tikros organizmo reakcijos (fiziologinės, psichologinės ir kitos), jam reaguojant į dirgiklį (stresorių), bandant prisitaikyti prie aplinkos reikalavimų. Kadangi šis straipsnis yra skirtas suprasti ką gali patirti praradusieji darbą asmenys ir kodėl jiems gali būti reikalinga psichologo pagalba, streso sąvokos ir organizmo reakcijos į stresą išsamiau neaptarinėsime.

Streso šaltinių yra kiekvieno iš mūsų aplinkoje, tačiau, ne visi jie vienodai veikia žmogaus organizmą. Paprastai, aplinkoje esantys stresoriai yra skirstomi į traumuojančius įvykius (pvz.: katastrofos), gyvenimo įvykius (pvz.: nėštumas) ir kasdieninio gyvenimo sunkumus (pvz.: barnis su bendradarbiu). Traumuojantys įvykiai, manoma, yra patiriami gana retai. Dažniau mus lydi gyvenimo įvykiai, o kasdieninės situacijos – nuolat.

T.H. Holmes, R.H. Rahe (1967) sudarė sąrašą, kuriame hierarchine tvarka pagal poveikio stiprumą išdėstė gyvenimo įvykius, veikiančius kaip stresoriai (kai stipriausias poveikis – sutuoktinio mirties, o silpniausias minimas – nedideli įstatymo pažeidimai). Kuo stipresnis gyvenimo įvykio kaip stresoriaus poveikis – tuo žmogui  gali būti sunkiau su juo susidoroti. Gana reikšmingoje (aštuntoje vietoje) šiame gyvenimo įvykių – stresorių – sąraše yra minimas išmetimas iš darbo. Anot autorių, šio įvykio kaip stresoriaus poveikio stiprumas, yra didesnis nei artimo draugo mirtis ar daugelio kitų. Taigi, išmetimas iš darbo gali būti įvykiu, sukeliančiu gana stiprų stresą. Neretai su šiuo įvykiu yra susiję ar jį lydi kiti gyvenimo įvykiai, taip pat laikomi (Holmes, Rahe, 1967) stresoriais: darbo pobūdžio pasikeitimas, finansinės būklės pakitimas, praradimas teisės išpirkti užstatytą turtą, gyvenimo sąlygų pasikeitimas, asmeninių įpročių pasikeitimas ir t.t. Taigi, dėl šio įvykio bedarbio patiriamo streso lygis gali dar labiau padidėti.

Be didžiųjų gyvenimo įvykių, taip pat ne mažiau streso gali sukelti ir kasdieninės situacijos. Ilgesnį laiką nerandant darbo prastėja ir šeimos ar asmens materialinė situacija. Tuomet stresą gali sukelti vis daugiau kasdieninių situacijų, nuo apsipirkimo parduotuvėje iki vaikų tėvų susirinkimo ar draugų susitikimo. Nebeliekant galimybės skirti lėšų laisvalaikiui, neretai didėja ir socialinė izoliacija, gausėja barnių šeimose. Gresia skurdas, socialinė atskirtis. Tuo pačiu, mažėja asmens pasitikėjimas savimi, savigarba, savivertė.

Straipsnio pradžioje klausiau, ar neturintys darbo yra tik netikėliai tinginiai? Nenorėčiau sutikti, kad kiekvienas, aprašytoje situacijoje esantis žmogus nenori dirbti. Vis tik svarbu paminėti, kad skirtingi žmonės į tą pačią situaciją gali reaguoti skirtingai.

2. Reakcija į darbo praradimo situaciją. Stresas yra patiriamas individualiai, reikalavimų ir galimybių sąveikoje (Malec, L. Young et al., 1997). Pagal šį modelį, patiriamo streso lygmuo taip pat priklauso nuo to, kaip pats asmuo mato savo galimybes susidoroti su stresą keliančiu įvykiu ar situacija. Darbą praradęs asmuo įvertina išorinius arba visuomenės reikalavimus – turėti darbą, dirbti, bei savo vidinius poreikius, pavyzdžiui save realizuoti ar kitus. Taip pat apsvarstomas reikalavimų ir poreikių stiprumas, esamos galimybės ir turimi resursai, numatomos pasekmės. Tikėtina, ypač apsvarstomos pasekmės, susijusias su savo nesugebėjimu susirasti darbą ir taip patenkinti esamas reikmes. Vadinasi, kai darbą praradęs asmuo mano, kad keliami reikalavimai, poreikiai yra didesni nei jo galimybės susidoroti – stresas didėja. Jeigu yra prognozuojamos labai prastos tokios situacijos pasekmės – stresas didėja dar labiau. Be to manoma, kad stresinėje situacijoje yra sunkiau racionaliai mąstyti, todėl reikalavimai gali būti suvokiami kaip didesni, o savos galimybės menkesnės nei yra iš tiesų. Neretai, tokioje situacijoje esantį žmogų apima nesaugumo ir beviltiškumo pojūtis.

Vadinasi, gyvenimo įvykis – darbo netekimas – laikomas vienu iš galinčių sukelti gana aukštą streso lygį jį patiriančiam, individualiai gali būti suvokiamas kaip dar labiau keliantis stresą dėl asmens suvokimo, jį lydinčių kitų gyvenimo įvykių, kasdieninių situacijų sankaupos. Kartais toks suvokimas iš tiesų yra pagrįstas dėl realiai menkų streso įveikimo įgūdžių, išteklių ir resursų neturėjimo. Šioje situacijoje ištekliais ir resursais galėtų būti tam tikri saugikliai (santaupos, giminių ar draugų parama ir panašūs), galintys padėti oriai gyventi tol, kol žmogus susiras kitą darbą. Tačiau, šiandieną ne kiekvienas gali pasigirti turintis santaupų, turtingų giminių, gausybę dosnių ar galinčių įdarbinti draugų.  Galimybės susirasti darbą taip pat realiai gali būti mažesnės dėl įvairių priežasčių: nepopuliari specialybė, vyresnis amžius, nuo didmiesčio nutolusi gyvenamoji vieta, maži vaikai ar kitos. Šiuo atveju (menki resursai, mažesnės galimybės susidoroti, prognozuojamos prastos pasekmės), gali būti dar sunkiau įveikti dėl nedarbo situacijos patiriamą stresą, adekvačiai įvertinti galimybes, jomis pasinaudoti. O kas įvyksta jeigu tokio žmogus bandymai rasti darbą vis nesėkmingi? Jei nuolatos jis girdi ne ir tokia situacija užsitęsia pusmetį, metus, dar ilgiau?

3. Streso įveikimas nedarbo situacijoje. Kaip minėta anksčiau, stresą patiriame individualiai. Su stresu taip pat susidorojame individualiai, naudodami skirtingas strategijas. Taip vienų, panašioje situacijoje esančių, darbą praradusių asmenų streso įveikimas bus sėkmingesnis nei kitų. Vieni ją išgyvens ramiau, darbą susiras greičiau nei kiti. Ypač skaudžios gali būti ilgalaikio nedarbo pasekmės (skurdas, alkoholizmas, socialinė atskirtis ir panašios), todėl šiems žmonės itin yra reikalinga ne tik darbo biržos konsultantų, bet ir psichologų pagalba. Pastaruoju metu galima girdėti apie ES finansuojamus psichologinės pagalbos bedarbiams projektus. Gal būt su šių priemonių pagalba situacija pagerės?

 Ką šiuo metu galima padaryti?

  • Nesmerkti darbo ieškančio, bet nerandančio, o pasistengti jam padėti (pasiūlyti realią pagalbą darbo paieškoje, buityje ar kitur, paskatinti pasinaudoti psichologo konsultacija, papasakoti jam apie kitas Jums žinomas galimybes ar tiesiog draugiškai, nesmerkiant išklausyti, pabūti kartu).
  • Pasistengti savo ar artimųjų, draugų nedarbo situaciją pamatyti kaip naują galimybę – galimybę rasti darbą kuris patiks, gal būt atsivers naujos ir įdomios perspektyvos.
  • Nuspręsti kokio darbo ieškosite, kur ir kaip tai darysite. Svarbu laiku gauti šią informaciją, nes dešimtmetį ar ilgiau dirbęs ir iki šiol naujo darbo neieškojęs asmuo gali nežinoti nei ką daryti nei nuo ko pradėti.  Todėl yra svarbu sužinoti apie visus įmanomus darbo paieškos metodus ir juos naudoti. Apsvarstyti ir profesijos keitimo galimybes. Čia gali padėti tiek privatūs konsultantai tiek ir darbo biržos specialistai.
  • Aktyviai ieškoti darbo.
  • Išnaudoti psichologinės pagalbos galimybes.
  • Mokytis įtampos ir streso valdymo technikų, nes išmokus valdyti savo stresą yra lengviau pamatyti esančias galimybes ir jomis pasinaudoti.

 O straipsnio pabaigoje paklausiu: ar tiesa, kad darbo neturintys asmenys yra tik parazituojantys visuomenės sąskaita, netikėliai ir tinginiai? Gal būt dažniau tai tik žmonės, kuriems yra labai reikalinga tos visuomenės ir specialistų pagalba?

 Parengė psichologė Lijana Vaitkūnienė |cropped-cropped-pagrindbizpsichologas_1.jpg psichologas.biz©

Tekstą kopijuoti ar publikuoti galima tik gavus autoriaus leidimą

Šį tekstą taip pat skaito lrytas.lt Tiesa.com Alfa.lt

http://psichologas.biz | Psichologinis Brizas [FB]

  • Nedarbo situacijų sprendimas
  • Konsultavimas profesijos pasirinkimui ir įsidarbinimui
  • CV ir motyvacinių laiškų koregavimas ar parengimas
  • Pasiruošimas pokalbiui dėl darbo
  • Streso valdymo įgūdžių ugdymas (naudinga esant streso darbe ar namuose, profesinio pervargimo, dažnų konfliktų, nedarbo ar kitoms situacijoms)
  •  Savipagalbos grupės
  • Kita psichologo pagalba
  • Konsultacijos Marijampolėje, Kazlų Rūdoje, Kaune, Vilkaviškyje (kitur – skype) PAKLAUSTI

 

Skaityti daugiau 
https://www.facebook.com/psibrizas/| pamėgti ir gauti naujienas

Jeigu manote, kad straipsnis yra aktualus ir Jums patiko – kviečiu pamėgti facebook Psichologinio Brizo puslapį ir pirmiems pamatyti naujus straipsnius, kitus skelbimus.

Ačiū, kad esate su mumis!

cropped-cropped-pagrindbizpsichologas_1.jpg psichologas.biz©

Turėkime drąsos eiti savo pasirinktu keliu, o ne bėgti iš paskos!

Psichologo konsultacija

grįžti į pagrindinį puslapį

Copyright 2015-2016 psichologas.biz© Visos teisės saugomos.

Nakties brizas – atrasti ramybę

brizas-apieKITA NUOTAIKA / TIK Viena gyvenimo diena

rytas-diena-vakaras-naktis=gyvenimas

(paspausk nuorodą – pabrauktą žodį – klausyk iki kitos nuorodos,  skaityk ir pajausk..)

Rytas išaušo lietingas, bet ramus. Atvėrus langą įkvepiu gaivos ir paukščių čiulbesio, o delnuose spaudžiu ryto kavą, gal arbatą.. užplūsta šiluma ir tarsi raumenys pabunda.. o skrandis tarsi pasirąžo šilumą pajutęs.. Žvelgiu pro langą ir matau – pro debesį, nušvitus saulės spinduliui, gamta taip pat pabunda.. Su paskutiniais gurkšniais karšto gėrimo susikaupiu dienos darbams, lėtai juos apmąstau.. dar kartą pažvelgiu pro langą.. laikas.

Diena.. įsibėgėju ir darbas darbą veja, žmonės, pokalbiai, vėl lietus, girdėti vėjas stūgauja ir vėl nurimsta, žmonės, šiluma, atokvėpiai, saulės blyksnis pro debesį, ašaros.., šypsena, žmonės.. nenorėjimai, palaikymas, tikėjimas.. išsipildymai.. susikaupimas.. mokymasis ..atsipalaidavimas.. tylos garsai kai nesinori nieko kito..

Vakaras.. švelnus prisilietimas, tai mūsų paslaptis..

Naktis, svajonės ir sapnai, skrydis ten, kur viskas įmanoma, nugrimzdimas į gelmę.

Lietus iki pat kito ryto.. kapt kaip kapt.. taip, tarsi laikrodis, tiksi gyvenimas..

..Atrask savo gyvenime darną ir ramybę..

.. sau mielais garsais ir jų skambesiu papildyk kasdienybę..

Lijana |psichologas.biz|Psichologinis Brizas (FB)

P. S. įdėtas nuorodas  – pabrauktus žodžius – galima naudoti rytiniam kavos/arbatos gėrimui – ramiam „įėjimui“ į dieną; relaksacijai, meditacijai, nusiraminimui ar susikaupimui, atitinkamai, pagal tekstą. Linkiu vidinės ramybės!

P. P. S. Besidomintiems psichologo vedama relaksacija, norintiems joje dalyvauti – informacija žemiau.

| FB Psichologinis Brizas

  • Tekstą kopijuoti ar publikuoti galima tik gavus autoriaus leidimą.
  • Galima – naudoti patiems bei dalintis šiuo tinklapiu FB / Twitter su savo draugais 🙂

Skaityti toliau: Nakties brizas – atrasti ramybę

Kada naudinga psichologo konsultacija? Ar geras šis psichologas?

Tai dažnai užduodami klausimai, tačiau nėra vieno trumpo ir visiems tinkamo atsakymo. Individualios psichologo konsultacijos gali būti naudingos susidūrus su įvairiais sunkumais ar „gyvenimo kryžkelėmis“, esant emocinės paramos, pagalbos poreikiui. Ar psichologo pagalba yra reikalinga konkrečiam žmogui konkrečioje situacijoje  – reikėtų individualiai kalbėtis ir nutarti.

Pirmoji konsultacija yra nemokama. Jos metu susipažinsime, aptarsime Jūsų lūkesčius, tikslus ir pagalbos galimybes.

Paklausite, o kiek kainuos konsultacija kai ji bus mokama? Atsakysiu – tai priklausys nuo susitikimų tikslų, naudojamų metodų, tačiau nereikia bijoti. Kaina bus sutartinė ir ne didesnė nei sutartinė, abiems pusėms tinkama.

Ar psichologo konsultacija bus naudinga? Tai priklausys nuo abiejų konsultacijos dalyvių – tiek nuo psichologo tiek ir nuo pagalbos gavėjo. Psichologinis konsultavimas apima abipusį procesą, bendradarbiavimo ryšį ir bendrą darbą. Todėl jo sėkmei yra svarbūs bent du dalykai: Jūsų noras pasiekti tikslą ir pastangos bei psichologo kvalifikacija, gebėjimai, jo pastangos.

Efektyviausiai reikiamą psichologinę pagalbą gali suteikti tos srities profesionalai. Juk susilaužę koją nesikreipsite pas stomatologą? Panašiai ir psichologai – jais yra laikomi specialistai, įgiję psichologo magistro laipsnį ir siauresnę profesinę kvalifikaciją. Be to, psichologai, kaip ir gydytojai, dažniausiai nėra visų sričių žinovai. Todėl vargu ar medicinos (klinikinis, sveikatos ir pan.) psichologas gali kvalifikuotai vykdyti personalo atranką ar konsultuoti karjeros, darbo sprendimų priėmimo klausimais. Panašiai, vargu ar organizacinis psichologas imsis gydyti psichikos ligas. Nors yra galimybė įgyti plačią kvalifikaciją (todėl ir išimtys yra galimos), psichologas.biz© rekomenduoja domėtis Jus konsultuojančio psichologo kvalifikacija, siekti kokybiškų paslaugų ir jas gauti.

Paklausite, o koks specialistas rašo šį blogą ir konsultuoja? psichologas.biz© šiuo metu konsultuoja organizacijų psichologas (plačiau apie studijų programą bei įgytą kvalifikaciją skaitykite čia Organizacinė psichologija).

Papildomos psichologo susidomėjimo sritys,  įgyta kvalifikacija ir patirtis šiose srityse:

  • Šeimos konsultavimas (vaikų auklėjimo/ugdymo klausimais)
  • Vaikų (taip pat turinčių specialiųjų poreikių, įskaitant ypatingai gabius vaikus) konsultavimas ir ugdymas

Todėl pagrindinės sritys, kuriose konsultuojama individualiai yra:

  • vaikų/paauglių – elgesio ar jų ugdymo klausimai (vaiko  ir jo šeimos konsultacijos)
  • paauglių, jaunuolių ar suaugusiųjų – studijų krypties pasirinkimo ir karjeros, profesinio pašaukimo, klausimais, profesinių interesų nustatymas, jų suderinimas su darbo rinkos poreikiais
  • psichologiniai įsidarbinimo ir/ar nedarbo aspektai, konsultavimas netekus darbo ir įdarbinimui (rekomendacijos dėl profesijos ar darbo pozicijos pasirinkimo, darbo paieškos galimybių, CV ir motyvuojančio laiško parengimas (ar tikslinimas); pasirengimas pokalbiui su darbdaviu ir kita)
  • psichologiniai asmens (grupių) funkcionavimo darbe sunkumai
  • konfliktinių situacijų vertinimas ir sprendimas; tarpininkavimas
  • bendravimas (komunikacija)  – sunkumai, jų sprendimas
  • sprendimų priėmimas
  • streso valdymas
  • kitos asmens ir organizacijos (darbovietės, jos narių) sąveikos nulemtos problemos, jų sprendimas

Kitas klausimas – kaip žinoti ar šio psichologo konsultacija man bus naudinga? 

Individuali psichologas.biz© konsultacija Jums gali būti naudinga, kai:

  • Svarstote kokias studijas pasirinkti, kur stoti, kad dirbti mėgiamą darbą, patirti sėkmę, pasiekti karjeros aukštumų
  • Norite pakeisti savo dabartinę karjerą, užsiimti kita veikla ar daugiau uždirbti
  • Trokštate save geriau pažinti, atskleisti (sau ir kitiems) savo privalumus
  • Norite pakeisti savo gyvenimą (ar jo dalį), bet vis nepavyksta – nežinote nuo ko pradėti ar jaučiatės lyg uždarame rate, iš kurio sunku ištrūkti
  • Norite priimti sprendimą, tačiau vis pritrūksta ryžto, jaučiatės lyg „pakibę ore“, nepasitikite savimi
  • Norite išmokti patys save valdyti, kontroliuoti – nepageidaujamą elgesį, stresą, skausmą, išmokti atsipalaiduoti
  • Esate nepatenkinti savo santykiais su kitais žmonėmis (bendradarbiais, vadovais, draugais, šeimos nariais), norite pokyčių
  • Jaučiate netikrumą, patiriate nerimą  ir/ar  slegia bloga nuotaika dėl ateities – savo ar vaikų, dėl būsimų sprendimų (studijos, egzaminai, darbas, gyvenamoji vieta, nauji santykiai ir pan.)
  • Jaučiatės prislėgti dėl savo praeities, buvusių praradimų (darbo, santykių, artimo žmogaus ar kitų)
  • Nerimaujate, abejojate ir norite pasitarti dėl vaikų mokymosi ir/ar elgesio, jų santykių su šeima, draugais, dėl jų ateities, abejojate dėl jų gabumų, svarstote kaip jiems padėti ar motyvuoti.

Iki susitikimų!

Šiuo metu, susitarus dėl susitikimo, yra galimos psichologo konsultacijos Marijampolėje, artimiausiu metu – Kaune, Kazlų Rūdoje.

Klauskite ar registruokitės čia:

Klausia:*

Jeigu norite išlikti privatus asmuo, galite nurodyti tik savo slapyvardį.

E-mail:*
Telefono numeris:
-
Žinutė:*

Puslapio administratoriai laikosi konfidencialumo principo.

cropped-cropped-pagrindbizpsichologas_1.jpg  psichologas.biz©

Turėkime drąsos eiti savo pasirinktu keliu, o ne bėgti iš paskos!

grįžti į pagrindinį puslapį

Copyright 2015-2017 psichologas.biz© Visos teisės saugomos.