Nepažaisti žaidimai

Visi žinome – žaidimai padeda vaikams įdomiai praleisti laiką, susidraugauti. 

Tačiau, žaidimai yra kur kas daugiau nei tik smagus laisvalaikis.

Žaidimai padeda ugdyti vaikų kūrybiškumą, jų socialinius įgūdžius. Tai dar viena galimybė mums, suaugusiems, reikiama linkme koreguoti vaikų elgesį, padedant jiems rasti tinkamus bendravimo būdus. Žaidimai leidžia vaikams išsikalbėti, padeda išsireikšti, papasakoti apie savo išgyvenimus. Todėl, nuo seno žaidimų terapija yra vienas iš vaikų psichologų naudojamų metodų (Hug–Helmuth vaikų terapijoje panaudojo žaidimą 1919 m).

Tad, žaisdami drauge su vaiku, Jūs ne tik praleisite laiką, bet ir suartėsite, pradėsite geriau suprasti jo elgesio priežastis. Be to, galėsite pažinti situacijas, su kuriomis susiduria jūsų vaikas, sužinoti kokias jis patiria emocijas. Tuomet, turėsite galimybę pozityviai ir nepastebimai (be barimo, spaudimo, pamokslavimo) padėti vaikui įveikti nerimavimą, abejones, nepasitikėjimą (apie kurių egzistavimą galite net neįtarti) ir padėti tinkama linkme keisti jo elgesį. Galiausiai – galėsite tapti didesniu autoritetu savo vaikui bei tvirtesne šeima. Žaiskite!

Svarbu tai, kad žaidimais, kaip ir pasakomis, mokome vaikus tinkamai elgtis ir darome tai maloniu jiems būdu, be pamokslavimo, pykčio ar diržo.

Ar reikalingi brangūs žaislai nes turimi namie jam jau nebeįdomūs?

Manau – ne. JUK NET BRANGIAUSI ŽAISLAI IR PRABANGIAUSI „VAIKŲ LIKSMINTOJAI“ NEATSTOS TĖVŲ SU VAIKAIS DRAUGE PRALEISTO LAIKO.

Todėl, nepriklausomai nuo to ar esate labai turtingi ar ne, siūlau pasigaminti priemones žaidimui patiems. Tuomet ir žaisti bus kur kas įdomiau.

Keletą pavyzdžių – kaip pasigaminti lėlytę – galite rasti žemiau. Tinka šaltiems, lietingiems ar tiesiog tyliems, džiaugsmingiems, jaukiems vakarams.  Smagaus ir naudingo laiko JUMS!

Kaip pasigaminti lėlytę?

Popierinių servetėlių lėlytės

Siūlų lėlytės

How to Make Yarn Dolls

 

Skudurinės lėlytės

DIY Rag doll - Baba Marta

 

Siūlų ir popieriaus lėlytės

Red and White PAPER DOLLS

Šios lėlytės ir jų gamintojai „gyvena“ krokotak.com

Taip pat naudota informacija iš karjeroscentras.eu

Žinote daugiau šaltinių, kuriuose galima rasti vaikams įdomių, naudingų,  pačių gaminamų priemonių? O gal norite pasidalyti pamokoma istorija, kurią vaidinate su savo vaikais, pasigaminę lėlytes?

 

Rašykite! Pasidalinkite ČIA

O dar, nepamirškite, yra juk klasikinės lėlytės iš siūlų!

Pamėgti|sekti naujus įrašus 

DAR gaminsime širdeles

DAR gaminsime „streso kamuoliuką“

DABAR pavargau, noriu pasakos!

GRĮŽTI

Parengė psichologė Lijana Vaitkūnienė

cropped-cropped-pagrindbizpsichologas_1.jpg psichologas.biz©|Psichologinis Brizas |Vaikystės sparnai [FB]

 

Copyright 2015-2017 psichologas.biz © Visos teisės saugomos

 

Nepapasakotos pasakos

Iliustracija iš pasakosvaikams.lt

Pasakos – gyvenimo išminties lobynai. Pasakodami pasakas, vaikams suprantama kalba atskleidžiame jiems koks elgesys yra tinkamas, kokios yra vienokio ar kitokio elgesio pasekmės ir kokie yra mūsų visų lūkesčiai. Taigi, pasakodami pasakas mes mokome vaikus tinkamai elgtis ir darome tai maloniu jiems būdu, be pamokslavimo, pykčio ar diržo.

Vaikai mielai klausosi pasakų, kurias skaito jų tėvai. Tačiau, mes ne visuomet galime skirti tam laiko – dirbame, turime pareigų namuose, galiausiai, esame per daug pavargę. Tuomet sakome rytoj, mažyli, rytoj… Vaikelis nuliūsta, bet susitaiko  ir kantriai laukia ateinant to nuostabiojo laiko, vadinamo „RYTOJ“.

Deja, kartais  tas „RYTOJ“ kažkur užtrunka, o gal net ir pasiklysta, neranda kelio namo, nes, vaikučio akimis, ateina jis labai labai ne greitai…

Tad, RYTOJ mes paskaitykime, būtinai, o šiandien – įjunkime audio pasaką, paklausykime drauge su vaiku, ją aptarkime. Tam dalinuosi draugiškų vaikams puslapių informacija.

Prisipažinsiu, ne visas jas klausiau, tad, jeigu leisite vaikučiui klausytis savarankiškai – patikrinkite ar tikrai turinys bus atitinkantis jo amžių, suprantamas.

Audio pasakos  – klausykite pasaką drauge!

PASEK MAN PASAKĄSKAITYKITE PASAKĄ DRAUGE!

DAR APIE PASAKŲ NAUDĄ

Pasakos – optimizmo šaltinis

Pasakos skatina kūrybiškumą

Pasakos tarsi saugo nuo vienišumo, kelia nuotaiką

Pasakos padeda sumažinti meilės, saugumo trūkumo pojūtį

Pasakos padeda mažinti nerimastingumą

Pasakos padeda patikėti savo jėgomis, savo gebėjimu įveikti gyvenimo sunkumus 

Daugiau apie pasakas radau čia –Apie pasakų magiją

Žinote kur rasti daugiau vaikams įdomių, naudingų, raminančių, pamokančių pasakų? O gal būt norite pasidalyti savo pasakojama pasaka? Rašykite!

Pasidalinkite ČIA

Pamėgti|sekti naujus įrašus 

GRĮŽTI

Parengė psichologė Lijana Vaitkūnienė

cropped-cropped-pagrindbizpsichologas_1.jpg psichologas.biz©|Psichologinis Brizas |Vaikystės sparnai [FB]

 

Copyright 2015-2017 psichologas.biz © Visos teisės saugomos

…apie išsiskyrimo, praradimo, atstūmimo skausmą …

Ar gali būti, kad Jums tikrai skauda širdį?

Lijana Vaitkūnienė| psichologas.biz|https://www.facebook.com/psibrizas/Psichologinis Brizas 

nuotrauka iš extramagazin.ba

Psichologai jau seniai pastebėjo, kad žmonėms yra itin svarbu palaikyti socialinius ryšius, tokius kaip draugystės, meilės, artimos giminystės. Šie ir panašūs žmogaus poreikiai jam gali tapti vienais svarbiausių. Todėl mokslininkai nuolat analizuoja dėl kokių priežasčių žmonėms yra taip svarbu palaikyti artimus tarpusavio ryšius, kaip juos užmegzti, išlaikyti. Tačiau taip pat yra įdomu, kodėl šiuos ryšius praradus žmogus jaučiasi lyg skaudėtų širdį? O kaip paaiškinti agresiją, kartais patiriamą po tarpusavio santykių iširimo?

Priežasčių (kaip ir atsakymų į klausimus) gali būti daug ir įvairių. Visų jų čia neapžvelgsime, tačiau tam tikrus atsakymus į šiuos klausimus galima rasti analizuojant įdomius mokslininkų tyrimus apie vadinamojo „socialinio skausmo“ ryšį su fiziniu skausmu.

Dėl kokių priežasčių žmonėms yra itin svarbu palaikyti socialinius ryšius, tokius kaip draugystės, meilės, artimos giminystės?

Žmogaus ankstyvosios (kūdikystės, vaikystės) tarpasmeninių santykių patirties svarbą gana plačiai aptaria psichologijos teoretikai bei praktikai. Pastebėta, kad ankstyvosios patirtys yra svarbios formuojantis asmens savęs bei santykių su kitais žmonėmis supratimui, lūkesčiams dėl šių santykių, o  vėliau  ir jo naudojamiems elgesio modeliams. Tyrimais nustatoma, kaip šios patirtys atsispindi įvairiose asmens gyvenimo srityse – draugystės, santykių su romantiniais partneriais, vaikais, bendradarbiais, pavaldiniais bei daugelyje kitų.

Artimų ir patikimų tarpusavio ryšių svarba žmonėms bene plačiausiai  yra aptariama prieraišumo teorijos rėmuose. Anot šios teorijos  pradininko John Bowlby, jau kūdikystėje žmogus visomis jam prieinamomis priemonėmis (mimika, judesiai, garsai, šypsena) siekia ryšio su sau artimu suaugusiuoju (dažniausiai motina), nes jo emocinei bei socialinei raidai yra būtinas saugus bei patikimas ryšys su bent vienu iš jį globojančių suaugusiųjų asmenų. Atsižvelgiant į vaiko santykių su suaugusiuoju patirtis, pamažu formuojasi jo prieraišumo stilius, turintis įtakos tolimesniam vaiko elgesiui bei jo asmenybės raidai. Šiame tekste prieraišumo teorijos plačiau neaptarsime (yra nemažai mokslinės ir populiariosios literatūros). Čia šiek tiek plačiau pristatysime pastaruoju metu literatūroje bei tyrimuose aptariamą įdomų požiūrį į tarpusavio santykius per evoliucijos bei žmogaus raidos ypatumų prizmę.

Manoma, jog evoliucijos bei žmogaus raidos ypatumai, jų sąveika, gali būti svarbūs analizuojant fizinio skausmo (physical pain) ir socialinio skausmo (social pain) ryšį. Socialinis skausmas gali būti suprantamas kaip skausmingi jausmai ar potyriai po socialinio  atstūmimo ar socialinio praradimo (Panksepp, J., 1998; Eisenberger, N.I., Lieberman, M.D., 2005). Taigi, vadinamąjį socialinį skausmą galime patirti kai išsiskiriame su romantiniu partneriu (pvz.: kai partneris palieka, atstumia), kai prarandame artimą draugą, giminaitį (pvz.: kai rimtai susipykstame ir netikime, jog dar susitaikysime) ar kai esame nepriimami/atstumiami žmonių grupės ir panašiose situacijose.

Žinome, kad žmogaus vaikas bręsta ilgai, todėl yra reikalinga pastovi ir ilgalaikė socialinė globa, t.y. vaiką ne vienerius metus turi globoti bei prižiūrėti jo artimieji ar kiti socialiai svarbūs asmenys. Mokslininkų teigimu, dėl tokio ilgalaikio žmogaus vaiko socialinės priežiūros poreikio, pastarajam būtų itin žalinga patirti socialinę atskirtį. Kitaip sakant, praradęs artimus ryšius kūdikis gali tiesiog žūti. Tai galėjo turėti reikšmės formuojantis mums, žmonėms, būdingai „sistemai“, kurią gal būt galima būtų pavadinti „sistema, padedančia sėkmingai užauginti gyvą žmogų“ (kai socialinis prieraišumas apsaugo nuo socialinio atskyrimo ir taip padeda išlikti). Prielaidų yra įvairių, o čia yra pateikiama tik viena iš jų.

Taigi, ką mes patiriame praradę draugystės, meilės, artimos giminystės ryšius? Kodėl tuomet jaučiamės taip, lyg skaudėtų širdį?

Anksčiau aprašytos „žmogų padedančios užauginti sistemos“ sėkmingo veikimo pagrindu galėjo būti jos „pasirinktas ir pasiskolintas“ skausmo signalas, t.y. tas pats signalas, kuris jau buvo naudojamas „fizinio skausmo patyrimo sistemoje“. Dėl šios priežasties galėjo atsitikti, kad asmens socialinis nepriėmimas, jo atstūmimas, atskirtis (žmogaus – nuo kitų artimų žmonių) ar patiriamas socialinis praradimas (romantinio partnerio, kito artimo žmogaus) galėjo būti ir  neretai yra patiriami taip, kaip fizinis skausmas. Manoma, kad šios patirtys mums, žmonėms, gali būti bene pačios skausmingiausios. Tai mokslininkams padėjo iškelti hipotezę, kad fizinio skausmo ir „socialinio skausmo“ nervinis pagrindas (taigi, taip pat ir skausmo patyrimas) gali būti panašus arba toks pats.

Psichologai (G. Macdonald, MR. Leary, 2005) iškėlė hipotezę, kad socialinis nepriėmimas yra skausmingas dėl šio patyrimo sąsajos su fizinio skausmo sistema. Šie autoriai taip pat pristatė teoriją, jog fizinio ir socialinio skausmo panašumas galėjo išsivystyti evoliuciškai, kad padėtų socialiems gyvūnams tinkamai reaguoti į socialinės atskirties patyrimą. Nustatyta, jog žmonių dviejų skausmo tipų "bendrystė" atsiskleidžia per žmogaus mintis, emocijas ir elgesį. Gyvūnų (ne žmonių) tyrimai parodė, kad socialinį ir fiziologinį skausmą sieja tie patys fiziologiniai mechanizmai. Galiausiai, autoriai išnagrinėjo socialinio skausmo teorijos reikšmę socialinio nepriėmimo - agresijos kilimo ryšiui bei fizinio skausmo sutrikimams.
Nuotrauka iš bezboleznej.ru

Apie fizinio ir socialinio skausmo procesų panašumą byloja ir žmonių naudojama kalba, tokia kaip posakiai: „skaudūs jausmai“, „sudaužyta širdis“ ir panašūs. Tačiau, vien kalbos ypatumų analizės nepakanka šiai socialinio ir fizinio skausmo sutapimo hipotezei patvirtinti ar atmesti. Todėl mokslininkai, taikydami įvairius metodus (elgsenos, genetinius, neurovizualinius) tyrė ar socialinio skausmo patirtis aktyvuoja neuronų sritis, kurios paprastai yra susiję su fizinio skausmo patirtimis.

Socialinis (nepriėmimo, svarbaus ryšio praradimo) ir fizinis skausmai žmogaus smegenyse sukelia panašias reakcijas ir yra patiriami panašiai?

Mokslininkų teigimu, fizinio skausmo patyrimas gali būti skirstomas į komponentus, turinčius skirtingą pagrindą:  jutiminį (apima vietą, intensyvumą, trukmę) ir emocinį (apima nemalonius skausmo aspektus – nerimą, kančią ir panašius). Pavyzdys gali būti pasakymas „man yra kančia būti be tavęs“. Manoma, kad emocinis komponentas labiau yra atsakingas už fizinio skausmo lydimą neigiamą būseną ir skatina skausmą mažinantį elgesį. Taigi, emocijos (emocinis komponentas) gali būti labai svarbios socialinio skausmo suvokimui. Tuo tarpu pojūčiai (jutiminis, sensorinis skausmo komponentas) gali būti susijęs su socialinį skausmą lydinčiais somatiniais nusiskundimais, su konkretesniu skausmo patyrimu suvokiant jį kaip fizinį skausmą, kai nusakoma vieta, intensyvumas ar trukmė. Pavyzdys gali būti pasakymas „visą naktį man skaudėjo širdį“.

Kaip gi buvo nustatytas žmogaus fizinio ir socialinio skausmo patyrimo panašumas?

Keletas mokslininkų (E. Kross, M. G. Berman, W.Mischel, E. E. Smith, T. D. Wagerd, 2011) atliko funkcinio magnetinio rezonanso tyrimus žmonėms, kurie neseniai patyrė nepageidaujamą santykių nutrūkimą. Buvo stebimos šių  žmonių smegenų reakcijos į stimulus bei analizuojami socialinio nepriėmimo ir fizinio skausmo patirčių panašumai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad socialinis skausmas padidino aktyvumą tose smegenų srityse, kurios yra žinomos diagnozuojant fizinį skausmą (kai jo didėjimo prognozė yra net iki 88%). Autorių teigimu, tai rodo, kad socialinis nepriėmimas (kaip nepageidaujamas santykių nutrūkimas) ir fizinis skausmas abu yra ne tik kankinantys, bet ir yra panašiai patiriami.

Kitaip sakant, anot mokslininkų, gauti duomenys patvirtino idėją, kad socialinis nepriėmimas, atskirtis ar socialinis praradimas gali būti apibūdinami kaip „skausmingi“, nes šis patyrimas iš dalies gali būti priskiriamas su fiziniu skausmu susijusių neuronų sritims, jų aktyvumui. Atlikti žmogaus smegenų tyrimai (N. I. Eisenberger, 2012) taip pat patvirtino fizinio – socialinio skausmo „sutapimą“, t. y. tai, kad tiriamiesiems socialinio skausmo patyrimas sukelia neuronų aktyvumą srityse, taip pat dalyvaujančiose reguliuojant fizinį skausmą. Nors šiai  hipotezei galutinai patvirtinti dar yra būtini ateities tyrimai, vis tik, yra galima prielaida – praradę mylimąjį mes iš tiesų galime patirti ar patiriame skausmą, labai panašų į fizinį

Kuo tokie tyrimai yra naudingi?

Tokie tyrimų rezultatai yra įdomūs, o ar jie dar kažkuo gali būti naudingi? Manoma, kad taip. Tyrinėjant toliau, mokslininkams pavyko nustatyti, kad fiziniam skausmui jautresni asmenys, atrodo, taip pat yra jautresni ir socialinei atskirčiai (atstūmimui, vienatvei). Be to, veiksniai, kurie padidina arba sumažina vienos rūšies skausmo patirtį, manoma, panašiai veikia ir kitos rūšies skausmo patirtį (Eisenberger, 2012). Tai gali padėti mokslininkams nustatyti veiksmingus skausmo valdymo būdus.

nuotrauka iš enframed.files.wordpress.com

Taip pat svarbu, kad tyrėjai, analizuodami fizinį ar socialinį skausmą didinančius veiksnius, nagrinėjo ir šiuos skaudžius išgyvenimus mažinančius veiksnius. Rezultatai parodė, kad socialinės paramos ar palaikymo sąlygomis dalyviai pranešė apie jų patiriamą žymiai mažesnį skausmo lygį (Eisenberger, 2012). Taigi, ar gali būti,  kad socialinė parama, draugiškas palaikymas, yra ne tik simboliškai svarbus draugystės gestas ir iš tiesų gali būt skausmą mažinančiu veiksniu? Prielaidą, kad socialinis palaikymas (draugų, artimųjų, specialistų) gali sumažinti fizinį skausmą dėl socialinių praradimų dar reikia patvirtinti atliekant papildomus tyrimus. Tačiau yra žinoma, kad draugiškas palaikymas padeda įveikti stresą, atsistatyti po praradimų ar netekties. Taigi, aptartų tyrimų rezultatai gali padėti mums suvokti artimo žmogaus palaikymo bei tvirto socialinio ryšio su juo išlaikymo svarbą.

nuotrauka iš http://www.theholidayspot.com/friendship/

Kaip galima paaiškinti agresiją, kartais patiriamą po santykių iširimo?

Taip pat, tyrėjai pastebi keletą kitų fizinio – socialinio skausmo mechanizmo atitikimo pasekmių, kurias dar reikia detaliau ištirti. Pavyzdžiui, tam tikras, netinkamu laikomas, elgesys gali būti geriau suprantamas, kai jis analizuojamas kaip susijęs su šiuo fizinio – socialinio skausmo mechanizmo atitikimu ar yra aptariamas kaip šio atitikimo pasekmė.

Tokio elgesio pavyzdžiu gali būti elgesys, kai socialinio nepriėmimo (partnerio, ar grupės) patirtis ar patiriama atskirtis sukelia agresyvų žmogaus elgesį. Logiškai, agresija po nepriėmimo yra netinkamas elgesys, nes ji  nepadeda atkurti socialinių ryšių. Tačiau, jei šis elgesys yra interpretuojamas atsižvelgiant į fizinio – socialinio skausmo patyrimo sutapimą, jis atrodo prasmingesnis. Yra žinoma, kad juntama grėsmė ar fizinio skausmo patyrimas gali sukelti agresyvius veiksmus ir į tokį elgesį paprastai yra žiūrima kaip į prisitaikantį.

nuotrauka iš www.tutorialspoint.com

Jei asmuo yra ar jaučiasi fiziškai pažeistas/pažeidžiamas – jis gali gintis puolimu. Tuomet agresyvus atsakas į nepriėmimą gali būti kaip prisitaikymo prie fizinio skausmo produktas, kuris vėliau tapo socialinio skausmo sistemos komponentu. Kitaip tariant, nors agresyvus atsakas į nepriėmimą gali būti netinkamas siekiant atkurti socialinius ryšius, ši reakcija gali atspindėti asmens prisitaikymą po jo individualiai jaučiamo fizinio skausmo ar skausmingai patiriamos žalos (pagal Eisenberger, 2012).

Taigi, tyrimai neprieštarauja, kad romantinio partnerio ar kitų mums svarbių žmonių bei socialinių ryšių su jais praradimas, galėtų būti patiriamas taip pat, kaip ir fizinis skausmas (pvz.: širdies skausmas). Tuomet ir šį praradimą patyrusio žmogaus agresyvus elgesys  taip galėtų būti suprantamas kaip jo reakcija į fizinį skausmą.

Tikėtina, kad šioje srityje dar egzistuoja daug iki galo neatsakytų klausimų, todėl dar galime sulaukti naujų įdomių tyrimų ir naujų įdomių atradimų.

Parengė psichologė Lijana Vaitkūnienė|cropped-cropped-pagrindbizpsichologas_1.jpg psichologas.biz ©

Patiko straipsnis ar norite išsakyti kitokią nuomonę? Spauskite šią nuorodą. Čia bus patogu pamėgti|dalintis|komentuoti|sekti naujus įrašus 

Straipsnį kopijuoti ar publikuoti galima tik gavus autoriaus leidimą

Aptariami tyrimai yra publikuojami PubMed: PMID:15740417; PMC3076808; PMC3273616

Skaityti toliau: …apie išsiskyrimo, praradimo, atstūmimo skausmą …

sūriau – skaniau? :)

Pasidalink

Pasidalink

Pasidalink

Pamėgti|sekti naujus įrašus|komentuoti 

Žinai daugiau įdomių gyvenimiškų tiesų – parašyk jas mūsų facebook paskyroje! 

KONSULTACIJOS

KITA INFORMACIJA

STRAIPSNIAI

cropped-cropped-pagrindbizpsichologas_1.jpgpsichologas.biz©

grįžti į pagrindinį puslapį

Turėkime drąsos eiti savo pasirinktu keliu, o ne bėgti iš paskos!

Copyright 2015-2016 psichologas.biz© Visos teisės saugomos.

Nakties brizas – atrasti ramybę

brizas-apieKITA NUOTAIKA / TIK Viena gyvenimo diena

rytas-diena-vakaras-naktis=gyvenimas

(paspausk nuorodą – pabrauktą žodį – klausyk iki kitos nuorodos,  skaityk ir pajausk..)

Rytas išaušo lietingas, bet ramus. Atvėrus langą įkvepiu gaivos ir paukščių čiulbesio, o delnuose spaudžiu ryto kavą, gal arbatą.. užplūsta šiluma ir tarsi raumenys pabunda.. o skrandis tarsi pasirąžo šilumą pajutęs.. Žvelgiu pro langą ir matau – pro debesį, nušvitus saulės spinduliui, gamta taip pat pabunda.. Su paskutiniais gurkšniais karšto gėrimo susikaupiu dienos darbams, lėtai juos apmąstau.. dar kartą pažvelgiu pro langą.. laikas.

Diena.. įsibėgėju ir darbas darbą veja, žmonės, pokalbiai, vėl lietus, girdėti vėjas stūgauja ir vėl nurimsta, žmonės, šiluma, atokvėpiai, saulės blyksnis pro debesį, ašaros.., šypsena, žmonės.. nenorėjimai, palaikymas, tikėjimas.. išsipildymai.. susikaupimas.. mokymasis ..atsipalaidavimas.. tylos garsai kai nesinori nieko kito..

Vakaras.. švelnus prisilietimas, tai mūsų paslaptis..

Naktis, svajonės ir sapnai, skrydis ten, kur viskas įmanoma, nugrimzdimas į gelmę.

Lietus iki pat kito ryto.. kapt kaip kapt.. taip, tarsi laikrodis, tiksi gyvenimas..

..Atrask savo gyvenime darną ir ramybę..

.. sau mielais garsais ir jų skambesiu papildyk kasdienybę..

Lijana |psichologas.biz|Psichologinis Brizas (FB)

P. S. įdėtas nuorodas  – pabrauktus žodžius – galima naudoti rytiniam kavos/arbatos gėrimui – ramiam „įėjimui“ į dieną; relaksacijai, meditacijai, nusiraminimui ar susikaupimui, atitinkamai, pagal tekstą. Linkiu vidinės ramybės!

P. P. S. Besidomintiems psichologo vedama relaksacija, norintiems joje dalyvauti – informacija žemiau.

| FB Psichologinis Brizas

  • Tekstą kopijuoti ar publikuoti galima tik gavus autoriaus leidimą.
  • Galima – naudoti patiems bei dalintis šiuo tinklapiu FB / Twitter su savo draugais 🙂

Skaityti toliau: Nakties brizas – atrasti ramybę