Mielų vaikų erzinantys įpročiai

Papildyta ir atnaujintahttps://www.facebook.com/psibrizas/


Pamatyk  naujus įrašus pirmas

 Mielų vaikų erzinantys įpročiai

Mes labai mylime savo vaikus, tačiau kartais, net ir labai mylinčius tėvus, jų vaikų įpročiai erzina ir neramina. Bene dažniausiai tėvelius neramina šie priešmokyklinio amžiaus vaikų įpročiai: nagų kramtymas, piršto čiulpimas, plaukų sukimas ir nosytės krapštymas.

Šį kartą trumpai aptarsime vieną iš jų – nagų kramtymą. Tai pastebėję vaiko tėvai nerimauja – vaikas gali dantukais pažeisti nagą, pirštą, sugadinti savo dantukus, „pasigauti infekciją“.

Gydytojas S. Dowshen (Steven A. Dowshen, MD, Division of Pediatric Endocrinology) pastebi, kad nagų kramtymą galima laikyti vienu iš bene labiausiai paplitusių įpročių. Esama tyrimų, kuriuose nustatoma, jog apie 45-60% vaikų kramto savo nagus. Taip pat nustatoma, kad šis įprotis panašiai vienodai yra būdingas tiek berniukams tiek mergaitėms. S. Dowshen pastebėjimais, nagų kramtymas, kaip ir dauguma įpročių, dažnai „dingsta pats“ vaikui tiesiog praradus norą tai daryti. Tačiau, ar tikrai reikėtų laukti „kol praeis“, „išaugs“ ir nieko nedaryti?

Manoma, kad anksčiau minėtas elgesys vaikams gali būti tiesiog pramoga nuobodžiaujant ar pasireikšti tik atsipalaidavus. Vaiko įpročiu gali būti laikomas jo nuolat kartojamas elgesio modelis.

Įpročiai gali būti išlikę nuo kūdikystės, kaip maloni alkio pabaigos asociacija. Be to, yra nustatoma, jog vaikai dažniau kramto nagus kai taip yra linkę elgtis jų tėvai. Taip pat esama situacijų, kai vaikai taip elgiasi siekdami patraukti tėvų dėmesį, nes žino – šis erzinantis įprotis sulauks mamos ar tėčio reakcijos.

Deja, neigiama tėvų reakcija vaikų yra labiau laukiama nei ignoravimas, vaiko poreikių nepastebėjimas. Juk vaikas yra linkęs kartoti tą elgesį, kuris „duoda“ trokštamą rezultatą (pavyzdžiui – tėvų ar kitų suaugusiųjų dėmesį).

Vis tik, erzinantys vaikų įpročiai (tokie kaip nagų kramtymas ir panašūs) taip pat gali pasireikšti kaip vaiko neseniai patirto nerimo ir streso įveikimo mechanizmas. Tuomet toks įprotis padeda jam ar jai sumažinti įtampą, nurimti. Taigi, vaiko nagų kramtymo elgesys taip pat gali būti susijęs su jo patiriamu nerimu, stresu.

Vadinasi,  norint padėti vaikui reikėtų sumažindami jo patiriamą nerimą ir mokyti jį tinkamai elgtis skatinant  jo tinkamą elgesį. Tačiau, bausmės, ypač tokios kaip „diržiukas, beržinė košė, žirniai kampe“, tinkamo vaiko elgesio neskatina, jo nerimo nesumažina.

Priešingai, bausmė, jos grėsmė, vaikui sukelia baimę. Taigi, vaikas neretai net nesupranta kas vyksta ir kodėl. Jis nepradeda gerbti tėvų, jis neišmoksta tinkamai elgtis. Jis tiesiog bijo. Todėl, jei ir pavyks pasiekti trokštamą rezultatą – „nauda“ bus trumpalaikė ir labai abejotina, o žala vaikui – ilgalaikė, gal net nepataisoma. Baudžiamo vaiko baimė, jo nerimastingumas didėja, o netinkamo elgesio įpročiai gilėja. Kai situacija komplikuojasi, greito rezultato siekiantys ir vaiką baudžiantys tėvai pasijaučia visai bejėgiškai. Tuomet sakoma – nežinau ką daryti, jau niekas nepadeda, net mušimas. O mušimas ir neturi padėti, nes jis negali  padėti…

Tad kaip keisti vaikų netinkamus įpročius be bausmių?

  • Galima pabandyti nustatyti netinkamo elgesio priežastį. Tai darykime stebėdami vaiką įvairiose situacijose, kalbėdamiesi, žaisdami su vaiku. Tai padės suprasti kaip ir kada prasideda šis elgesys, su kuo jis gali būti susijęs. Netinkamas elgesys gali pasireikšti tam tikroje situacijoje, tam tikroje vietoje, tam tikru laiku, gal  būt vaikui patiriant nerimą ir/ar sunkumus.
  • Pavykus nustatyti nagų kramtymo ar kito netinkamo elgesio „paleidimo mechanizmą“, reikėtų reaguoti pakankamai rimtai ir supratingai, bet ramiai. Tai yra, nederėtų garsiai reikšti nuogąstavimus, barti ar juoktis iš vaikui svarbios jo problemos, jo nerimo, net ir tuomet, jeigu toks nerimavimas yra nepagrįstas ar išsigalvotas. Vietoj to, reikėtų pasistengti, kad vaikas toje situacijoje jaustųsi saugus.
  • Vaikui saugiau pasijusti gali padėti nuoširdus pokalbis, kai ramiai ir jam suprantamais žodžiais aptarsite patiriamo nerimo priežastis (esamas, o gal tik suvokiamas, ar įsivaizduojamas), be kritikos, pašaipos, ar barimo. Taip pat gali būti naudinga aptarti šių priežasčių ir numanomų pasekmių ryšius.
  • Vaikui supratus kaip negalima elgtis ir kodėl, taip pat reikėtų jam padėti suprasti kokio elgesio jūs tikitės, kuo jis geras. Tam galima vaikui suprantama kalba, ramiai ir aiškiai:

–   pasakyti, kad toks elgesys Jums nepatinka

–  paaiškinti priežastis, dėl kurių toks elgesys jums nepatinka.

pasiūlyti vaikui toje situacijoje tinkamą elgesį

– aptarti  su vaiku jo paskatinimo už tinkamą elgesį (savęs kontroliavimą) būdus ir pasirinkti, susitarti, tinkamiausius (vaiko norimus ir jums tinkančius)Tokiu „atlygiu“ galėtų būti vaiko mėgstama veikla, kitoks prizas (pvz.: apsilankymas jo mėgstamoje vietoje, susitikimas su jam patinkančiu žmogumi, žaidimas su draugu ir t.t.). Šioje situacijoje gal net gali būti pateisinamas leidimas mažai mergaitei pasipuošti („nulakuoti“) nagus, jei tik tai padės atsikratyti jų kramtymo, o vėliau sugalvojant kitą įdomų ir efektyvų elgesio skatinimo būdą.

nuolat ir sistemingai (iš pradžių bent kas valandą, po to – bent kas dieną) pastebėti tinkamą vaiko elgesį – jo susilaikymą nuo nagų kramtymo, pagirti vaiką, didžiuotis jo savęs kontrolės pastangomis ir pasiekimais.

skatinti vaiko tinkamą elgesį maloniu prizu (bendra veikla, pasaka, gražiu lipduku, saldainiu ir t.t.).

  • Paskatinimą vaikui už savęs kontroliavimą reikėtų pažadėti (ir suteikti) pakankamai greitu, jam suprantamu ir suvokiamu laiku (pavyzdžiui – kai sutems; kai ryte atsibusi; kai aš ateisiu į darželį po tavo miego ir panašiai). Juk mažiausieji valandų nepažįsta, o sunku laukti ir stengtis, kai nesupranti kada būsi  už tas pastangas apdovanotas!
  • Tikėdamiesi ir prašydami vaikų tinkamo elgesio taip pat nepamirškite įvykdyti savo pažadus!

Atminkite – praėjo tam tikras laikas kol susiformavo vaiko įprotis. Taip pat turi praeiti nemažai laiko, kad tas įprotis „pradingtų atgal“. Todėl būkite kantrūs ir sistemingi. Vis tik, jeigu situacija negerėja, o prastėja, Jums dėl to neramu – nebijokite pasitarti su specialistais.

Su geriausiais linkėjimais,

psichologė Lijana Vaitkūnienė cropped-cropped-pagrindbizpsichologas_1.jpg psichologas.biz©|Psichologinis Brizas [FB]

Norint tekstą kopijuoti ar publikuoti reikia gauti autoriaus leidimą
Parengta iš dalies naudojant informaciją, talpinamą http://kidshealth.org/

Jeigu perskaitytas straipsnis ar informacija Jums buvo įdomi, svarbi –  kviečiu prisijungti prie facebook Psichologinio Brizo puslapio ir jį „pamėgti“. Tai suteiks galimybę pirmiesiems pamatyti naujus straipsnius ar kitą informaciją.

Ačiū, kad esate su mumis!

 cropped-cropped-pagrindbizpsichologas_1.jpgpsichologas.biz©

Turėkime drąsos eiti savo pasirinktu keliu, o ne bėgti iš paskos!

 GRĮŽTI Į PAGRINDINĮ PUSLAPĮ

SKAITYTI VAIKYSTĖ BE DIRŽO 

DABAR pažaiskime… 

o dar KAIP gaminti „streso kamuoliuką“

bet, DABAR pavargau, noriu pasakos!

Copyright 2015-2016 psichologas.biz© Visos teisės saugomos.
 

Labas, kaip tu jautiesi šiandien?

https://www.facebook.com/psibrizas/

Pamatyk  naujus įrašus pirmas 

Labas, kaip tu jautiesi šiandien? 

Mintys apie vaikų emocijų pažinimo ir tinkamos jų raiškos svarbą

Galima pastebėti, kad šio laikmečio vaikams neretai yra itin sunku atpažinti ir įvardinti savo ar kito žmogaus emocijas, suprasti kaip jaučiasi jis pats ar kitas žmogus, bei atitinkamai reaguoti. Argi šie gebėjimai yra mažiau svarbūs nei vaiko gebėjimas perskaityti tekstą, rašyti be klaidų, mokėti sudėtį, atimtį ir t.t.?

Šie klausimai kyla pamačius, kokios gali būti skurdžios vaikų žinios apie emocijas, kokie gali būti menki jų bendravimo įgūdžiai.  Galima pastebėti, jog neretai vaikai geba atpažinti ir įvardyti tik tokias žmogaus emocijas kaip „linksmas, nelinksmas ir dar kažkoks per vidurį, kai burna būna tiesi“ ar panašias.  Deja, toks žinių apie emocijas lygmuo gali būti būdingas ne vien tik patiems mažiausiems. Neretai, taip pasakoja ir trečios – ketvirtos klasės moksleiviai ar dar vyresni vaikai… Tuomet susimąstai ne vien tik apie konkretų vaiką, jo psichologinę gerovę, bet taip pat ir apie emocinę būklę, vyrausiančias elgesio normas visoje mūsų ateities visuomenėje.. Juk joje gyvens tie patys mūsų pačių vaikai, anūkai…

Sakysite, o ką tai turi bendro? Pamėginsiu trumpai papasakoti. Vis dažniau pastebime, kad vaikai savo emocijas išreiškia tik tuomet, kai jau pradeda pykti. Iš pradžių tai gali pasireikšti verkimu, nuo bejėgiško iki mūsų vadinamo isterišku, arba kitokiu elgesiu (trepsėjimu, mamos skverno tampymu ir pan.) bandant atkreipti dėmesį. Kodėl vaikas taip elgiasi?

Kartais jis gali bandyti atkreipti mūsų dėmesį tam, kad kažką parodyti ar pasidžiaugti, pasigirti savo sėkme. Kartais, jis gali siekti suaugusiojo dėmesį tam, kad sulauktų jo pagalbos, palaikymo, patarimo kaip jam elgtis šiame, dar menkai pažįstame pasaulyje, kaip tinkamai išreikšti save.

Deja, ne visuomet mes tai pastebime ir padedame, konstruktyviai pamokome, paaiškiname, parodome. Ne visuomet vaikų paklausiame „labas, kaip tu jautiesi šiandien?“ ir ne visuomet išklausome jų atsakymo. Vietoje to, būna, subarame, aprėkiame, kaltiname, baudžiame… arba, tiesiog nepastebime. Nes neturime laiko, nes ir mus taip augino (o mes užaugome štai kokie puikūs), nes mes tik taip mokame bei nežinome kaip dar galima kitaip, nes…

https://www.facebook.com/psibrizas/

Kai vaikas nepažįsta ir nesuvokia savo ir/ar kito emocijų, kai nemoka tinkamu būdu jų išreikšti, kai užgniaužtos emocijos tampa neviltimi ir pykčiu, kai šis pereina į agresiją, kai agresija jau vaiko išliejama į aplinką, kai jis (ji) tyčiojasi iš kitų, akivaizdžiai nepaklūsta mokytojų nurodymams ir taisyklėms mokykloje, kai spiria, meta daiktus, stumdo kitus, gnybia, kanda, muša… arba, kai jis panašiais būdais žaloja save… mes susimąstome kažkas su vaiku negerai, reikėtų jį „pataisyti. Gal būt reikėtų nuvesti jį pas psichologą?“

Mielieji, atveskite, nuveskite, nukreipkite, pasiūlykite, ateikite. Ateikite ir patys, pasidalykite savo įžvalgomis, o gal ir pasitarkite. Džiugu matyti mokytojus bei tėvus, kurie supranta, jog reikia pagalbos, kurie ateina. 

Emocijų pažinimo valandėlės akimirkos. Vaikų piešiniai tema "mano draugo nuotaika"
Emocijų pažinimo valandėlės akimirkos. Vaikų piešiniai tema „mano draugo nuotaika“

Žinoma, psichologas vaikų „netaisys“, tačiau, jis padės Jums ir vaikui einant tuo nelengvu, bet taip reikalingu teigiamų pokyčių keliu ir tai darys eidamas šalia, greta, Jus palaikydamas, padėdamas rasti tinkamą kryptį…

Šį tekstą norėčiau pabaigti kažkuo panašiu į priešrinkiminius lozungus (nors, rinkimuose aš nedalyvauju). Tai galėtų skambėti panašiai taip:

– Kiekvienai šeimai bent po pusvalandį laiko tam, kad suspėtų užduoti klausimą „kaip tu jautiesi šiandien“, o taip pat – laiko vaikams apkabinti ir išklausyti;

– Kiekvienai ugdymo įstaigai po psichologą. Siekis – po  psichologą, priimtą dirbti ne tik „viena koja“, bet ir vadinamu „pilnu krūviu“ tam, kad jis (ji) galėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio problemų sprendimui. Tai yra,  po specialistą, galintį ir spėjantį ne vien tik ekstra pagalbos poreikius tenkinti ir ekstra bėdas spręsti. Juk vaikų, jų tėvų, pedagogų psichologinis švietimas, psichologinių problemų prevencija, darbas su problema kol dar ji nėra tokia didelė  ir visiems „badanti akis“, yra ne mažiau svarbus ir reikalingas;

– Kiekvienam iš mūsų – sąmoningumo, kantrybės ir didžiulės meilės vaikams.

Viliuosi, kad šis tekstas bent keletui skaitytojų padės atrasti kažką naujo (arba, žinomo, bet gerai pamiršto „seno“) – ką galima būtų padaryti dar prieš  tai, kai vaikų emocijos ims lietis per kraštus kaip pyktis ar agresija, o taip atsitikus – gal būt lengviau rasti būdus tai situacijai pakeisti.

Su geriausiais linkėjimais,

psichologė Lijana Vaitkūnienė|cropped-cropped-pagrindbizpsichologas_1.jpgpsichologas.biz©|Psichologinis Brizas [FB]

Tekstą kopijuoti ar publikuoti galima tik gavus autoriaus leidimą
Straipsnis taip pat skaitomas: 15min.lt/ji24
http://www.15min.lt/ji24/straipsnis/vaikai/situacija-vaikas-savo-emocijas-isreiskia-pykciu-konsultuoja-psichologe-551-693191
Skaityti daugiau 
Patiko straipsnis ar norite išsakyti kitokią nuomonę? Spauskite šią nuorodą. Čia bus patogu pamėgti|dalintis|komentuoti|sekti naujus įrašus 

Jeigu perskaitytas straipsnis ar informacija Jums buvo įdomi, svarbi –  kviečiu prisijungti prie facebook Psichologinio Brizo puslapio ir jį „pamėgti“. Tai suteiks galimybę pirmiesiems pamatyti naujus straipsnius ar kitą informaciją.

Ačiū, kad esate su mumis!

 cropped-cropped-pagrindbizpsichologas_1.jpgpsichologas.biz©

Turėkime drąsos eiti savo pasirinktu keliu, o ne bėgti iš paskos!

 GRĮŽTI Į PAGRINDINĮ PUSLAPĮ
Copyright 2015-2016 psichologas.biz© Visos teisės saugomos.