Grupės konsultavimas

Moksleivių (9 – 12 klasių) konsultavimas grupėse profesijos pasirinkimui

|renkama nauja grupė Marijampolėje

KLAUSTI (įrašyti „dėl profesijos pasirinkimo Marijampolėje“)

Tikslesnė informacija (vieta, laikas, kaina, kita) bus pateikta apibendrinus gautas užklausas.

Jeigu norėtum dalyvauti – spausk Norėčiau dalyvauti (įrašyti – dėl profesijos pasirinkimo Marijampolėje), rašyk savo vardą, telefono nr., el.pašto adresą, tinkamą užsiėmimo pradžios laiką nuo – iki ir tiesiog palauk, kol susisieksime.

Skaityti apie konsultavimo profesijos pasirinkimui svarbą 


Nauja – grupinė relaksacija|renkama nauja suaugusiųjų grupė Marijampolėje

KLAUSTI (įrašyti – dėl relaksacijos Marijampolėje)

Tikslesnė informacija (vieta, laikas, kaina, kita) bus pateikta apibendrinus gautas užklausas.

Jeigu norėtum dalyvauti – spausk Norėčiau dalyvauti (įrašyti – dėl relaksacijos Marijampolėje), rašyk savo vardą, telefono nr., el.pašto adresą, tinkamą relaksacijos vakare (po darbo) pradžios laiką ir tiesiog palauk, kol susisieksime. Skaityti toliau: Grupės konsultavimas

Noriu į darbą!

Noriu į darbą!

 Bedarbiais yra tik netikėliai ir tinginiai? https://www.facebook.com/psibrizas/

Jau keletą metų spaudoje skaitome, girdime, o neretai ir patys pasakome: lietuviai emigruoja, nes darbo nėra ir nebus, ateities nėra, paskutiniai išvykstantys išjunkite šviesas, jaunimo nedarbas, vyresniųjų nedarbas, socialinė atskirtis, krizė praėjo ir vėl ateina nauja, mirsime iš bado ir panašiai… Kiti stebimės – kodėl lietuviai emigruoja? Kodėl neturintys darbo jo neieško? Ir tuo pačiu, per informacijos priemones, girdime: bedarbiai yra tinginiai, siurbiantys visuomenės kraują, gyvenantys iš socialinių pašalpų, parazituojantys nuo pašalpos iki pašalpos, jas prageriantys ir nenorintys dirbti… Tačiau ar dažnai girdime, skaitome apie realią pagalbą darbą praradusiam, apie tos pagalbos poreikį, jos svarbą ir tokios pagalbos teikimą? Ar susimąstome ką iš tiesų patiria darbą praradęs žmogus? Kaip atsitiko, kad anksčiau gerbiamas ir darbingas žmogus atsidūrė visuomenės dugne? Taigi, ką patiria praradusieji darbą? Ar neturintys darbo yra tik netikėliai tinginiai? Pamėginkime kiekvienas sau atsakyti į šiuos klausimus.

 1. Išmetimas iš darbo – stresinis gyvenimo įvykis. Esama įrodymų, kad darbą praradę žmonės gali patirti stresą ir pajusti jo neigiamas pasekmes. Paprastai, stresu yra laikomos tam tikros organizmo reakcijos (fiziologinės, psichologinės ir kitos), jam reaguojant į dirgiklį (stresorių), bandant prisitaikyti prie aplinkos reikalavimų. Kadangi šis straipsnis yra skirtas suprasti ką gali patirti praradusieji darbą asmenys ir kodėl jiems gali būti reikalinga psichologo pagalba, streso sąvokos ir organizmo reakcijos į stresą išsamiau neaptarinėsime.

Streso šaltinių yra kiekvieno iš mūsų aplinkoje, tačiau, ne visi jie vienodai veikia žmogaus organizmą. Paprastai, aplinkoje esantys stresoriai yra skirstomi į traumuojančius įvykius (pvz.: katastrofos), gyvenimo įvykius (pvz.: nėštumas) ir kasdieninio gyvenimo sunkumus (pvz.: barnis su bendradarbiu). Traumuojantys įvykiai, manoma, yra patiriami gana retai. Dažniau mus lydi gyvenimo įvykiai, o kasdieninės situacijos – nuolat.

T.H. Holmes, R.H. Rahe (1967) sudarė sąrašą, kuriame hierarchine tvarka pagal poveikio stiprumą išdėstė gyvenimo įvykius, veikiančius kaip stresoriai (kai stipriausias poveikis – sutuoktinio mirties, o silpniausias minimas – nedideli įstatymo pažeidimai). Kuo stipresnis gyvenimo įvykio kaip stresoriaus poveikis – tuo žmogui  gali būti sunkiau su juo susidoroti. Gana reikšmingoje (aštuntoje vietoje) šiame gyvenimo įvykių – stresorių – sąraše yra minimas išmetimas iš darbo. Anot autorių, šio įvykio kaip stresoriaus poveikio stiprumas, yra didesnis nei artimo draugo mirtis ar daugelio kitų. Taigi, išmetimas iš darbo gali būti įvykiu, sukeliančiu gana stiprų stresą. Neretai su šiuo įvykiu yra susiję ar jį lydi kiti gyvenimo įvykiai, taip pat laikomi (Holmes, Rahe, 1967) stresoriais: darbo pobūdžio pasikeitimas, finansinės būklės pakitimas, praradimas teisės išpirkti užstatytą turtą, gyvenimo sąlygų pasikeitimas, asmeninių įpročių pasikeitimas ir t.t. Taigi, dėl šio įvykio bedarbio patiriamo streso lygis gali dar labiau padidėti.

Be didžiųjų gyvenimo įvykių, taip pat ne mažiau streso gali sukelti ir kasdieninės situacijos. Ilgesnį laiką nerandant darbo prastėja ir šeimos ar asmens materialinė situacija. Tuomet stresą gali sukelti vis daugiau kasdieninių situacijų, nuo apsipirkimo parduotuvėje iki vaikų tėvų susirinkimo ar draugų susitikimo. Nebeliekant galimybės skirti lėšų laisvalaikiui, neretai didėja ir socialinė izoliacija, gausėja barnių šeimose. Gresia skurdas, socialinė atskirtis. Tuo pačiu, mažėja asmens pasitikėjimas savimi, savigarba, savivertė.

Straipsnio pradžioje klausiau, ar neturintys darbo yra tik netikėliai tinginiai? Nenorėčiau sutikti, kad kiekvienas, aprašytoje situacijoje esantis žmogus nenori dirbti. Vis tik svarbu paminėti, kad skirtingi žmonės į tą pačią situaciją gali reaguoti skirtingai.

2. Reakcija į darbo praradimo situaciją. Stresas yra patiriamas individualiai, reikalavimų ir galimybių sąveikoje (Malec, L. Young et al., 1997). Pagal šį modelį, patiriamo streso lygmuo taip pat priklauso nuo to, kaip pats asmuo mato savo galimybes susidoroti su stresą keliančiu įvykiu ar situacija. Darbą praradęs asmuo įvertina išorinius arba visuomenės reikalavimus – turėti darbą, dirbti, bei savo vidinius poreikius, pavyzdžiui save realizuoti ar kitus. Taip pat apsvarstomas reikalavimų ir poreikių stiprumas, esamos galimybės ir turimi resursai, numatomos pasekmės. Tikėtina, ypač apsvarstomos pasekmės, susijusias su savo nesugebėjimu susirasti darbą ir taip patenkinti esamas reikmes. Vadinasi, kai darbą praradęs asmuo mano, kad keliami reikalavimai, poreikiai yra didesni nei jo galimybės susidoroti – stresas didėja. Jeigu yra prognozuojamos labai prastos tokios situacijos pasekmės – stresas didėja dar labiau. Be to manoma, kad stresinėje situacijoje yra sunkiau racionaliai mąstyti, todėl reikalavimai gali būti suvokiami kaip didesni, o savos galimybės menkesnės nei yra iš tiesų. Neretai, tokioje situacijoje esantį žmogų apima nesaugumo ir beviltiškumo pojūtis.

Vadinasi, gyvenimo įvykis – darbo netekimas – laikomas vienu iš galinčių sukelti gana aukštą streso lygį jį patiriančiam, individualiai gali būti suvokiamas kaip dar labiau keliantis stresą dėl asmens suvokimo, jį lydinčių kitų gyvenimo įvykių, kasdieninių situacijų sankaupos. Kartais toks suvokimas iš tiesų yra pagrįstas dėl realiai menkų streso įveikimo įgūdžių, išteklių ir resursų neturėjimo. Šioje situacijoje ištekliais ir resursais galėtų būti tam tikri saugikliai (santaupos, giminių ar draugų parama ir panašūs), galintys padėti oriai gyventi tol, kol žmogus susiras kitą darbą. Tačiau, šiandieną ne kiekvienas gali pasigirti turintis santaupų, turtingų giminių, gausybę dosnių ar galinčių įdarbinti draugų.  Galimybės susirasti darbą taip pat realiai gali būti mažesnės dėl įvairių priežasčių: nepopuliari specialybė, vyresnis amžius, nuo didmiesčio nutolusi gyvenamoji vieta, maži vaikai ar kitos. Šiuo atveju (menki resursai, mažesnės galimybės susidoroti, prognozuojamos prastos pasekmės), gali būti dar sunkiau įveikti dėl nedarbo situacijos patiriamą stresą, adekvačiai įvertinti galimybes, jomis pasinaudoti. O kas įvyksta jeigu tokio žmogus bandymai rasti darbą vis nesėkmingi? Jei nuolatos jis girdi ne ir tokia situacija užsitęsia pusmetį, metus, dar ilgiau?

3. Streso įveikimas nedarbo situacijoje. Kaip minėta anksčiau, stresą patiriame individualiai. Su stresu taip pat susidorojame individualiai, naudodami skirtingas strategijas. Taip vienų, panašioje situacijoje esančių, darbą praradusių asmenų streso įveikimas bus sėkmingesnis nei kitų. Vieni ją išgyvens ramiau, darbą susiras greičiau nei kiti. Ypač skaudžios gali būti ilgalaikio nedarbo pasekmės (skurdas, alkoholizmas, socialinė atskirtis ir panašios), todėl šiems žmonės itin yra reikalinga ne tik darbo biržos konsultantų, bet ir psichologų pagalba. Pastaruoju metu galima girdėti apie ES finansuojamus psichologinės pagalbos bedarbiams projektus. Gal būt su šių priemonių pagalba situacija pagerės?

 Ką šiuo metu galima padaryti?

  • Nesmerkti darbo ieškančio, bet nerandančio, o pasistengti jam padėti (pasiūlyti realią pagalbą darbo paieškoje, buityje ar kitur, paskatinti pasinaudoti psichologo konsultacija, papasakoti jam apie kitas Jums žinomas galimybes ar tiesiog draugiškai, nesmerkiant išklausyti, pabūti kartu).
  • Pasistengti savo ar artimųjų, draugų nedarbo situaciją pamatyti kaip naują galimybę – galimybę rasti darbą kuris patiks, gal būt atsivers naujos ir įdomios perspektyvos.
  • Nuspręsti kokio darbo ieškosite, kur ir kaip tai darysite. Svarbu laiku gauti šią informaciją, nes dešimtmetį ar ilgiau dirbęs ir iki šiol naujo darbo neieškojęs asmuo gali nežinoti nei ką daryti nei nuo ko pradėti.  Todėl yra svarbu sužinoti apie visus įmanomus darbo paieškos metodus ir juos naudoti. Apsvarstyti ir profesijos keitimo galimybes. Čia gali padėti tiek privatūs konsultantai tiek ir darbo biržos specialistai.
  • Aktyviai ieškoti darbo.
  • Išnaudoti psichologinės pagalbos galimybes.
  • Mokytis įtampos ir streso valdymo technikų, nes išmokus valdyti savo stresą yra lengviau pamatyti esančias galimybes ir jomis pasinaudoti.

 O straipsnio pabaigoje paklausiu: ar tiesa, kad darbo neturintys asmenys yra tik parazituojantys visuomenės sąskaita, netikėliai ir tinginiai? Gal būt dažniau tai tik žmonės, kuriems yra labai reikalinga tos visuomenės ir specialistų pagalba?

 Parengė psichologė Lijana Vaitkūnienė |cropped-cropped-pagrindbizpsichologas_1.jpg psichologas.biz©

Tekstą kopijuoti ar publikuoti galima tik gavus autoriaus leidimą

Šį tekstą taip pat skaito lrytas.lt Tiesa.com Alfa.lt

http://psichologas.biz | Psichologinis Brizas [FB]

  • Nedarbo situacijų sprendimas
  • Konsultavimas profesijos pasirinkimui ir įsidarbinimui
  • CV ir motyvacinių laiškų koregavimas ar parengimas
  • Pasiruošimas pokalbiui dėl darbo
  • Streso valdymo įgūdžių ugdymas (naudinga esant streso darbe ar namuose, profesinio pervargimo, dažnų konfliktų, nedarbo ar kitoms situacijoms)
  •  Savipagalbos grupės
  • Kita psichologo pagalba
  • Konsultacijos Marijampolėje, Kazlų Rūdoje, Kaune, Vilkaviškyje (kitur – skype) PAKLAUSTI

 

Skaityti daugiau 
https://www.facebook.com/psibrizas/| pamėgti ir gauti naujienas

Jeigu manote, kad straipsnis yra aktualus ir Jums patiko – kviečiu pamėgti facebook Psichologinio Brizo puslapį ir pirmiems pamatyti naujus straipsnius, kitus skelbimus.

Ačiū, kad esate su mumis!

cropped-cropped-pagrindbizpsichologas_1.jpg psichologas.biz©

Turėkime drąsos eiti savo pasirinktu keliu, o ne bėgti iš paskos!

Psichologo konsultacija

grįžti į pagrindinį puslapį

Copyright 2015-2016 psichologas.biz© Visos teisės saugomos.

Noriu dirbti mėgstamą darbą!

Noriu dirbti mėgstamą darbą! Arba – kaip nesuklysti renkantis profesiją https://www.facebook.com/psibrizas/

Turbūt niekam ne paslaptis, kad gana didelė suaugusių žmonių gyvenimo dalis prabėga darbe. Tačiau, vieni į darbą einame noriai, o kiti – vos vilkdami kojas, vieni iš darbo grįžtame pilni energijos, o kiti sakome – jaučiuosi kaip išsunkta citrina… Atrodo, pirmieji yra labiau patenkinti savo darbu nei antrieji? Kodėl taip yra? Juk, atrodo, mes patys pasirenkame profesiją. Taip pat nemažai nuo mūsų pačių priklauso kur ir ką dirbsime…

Yra nustatoma, kad labiau patenkintas darbu žmogus paprastai ir jaučiasi geriau, yra labiau motyvuotas dirbti, labiau siekia tobulėti ir pasiekia geresnių rezultatų. Taigi, jis ne tik gerai jaučiasi darbe, jam sekasi geriau! Tačiau, kaip to pasiekti?

Skirtingos savijautos ir sėkmingumo darbe priežastys gali būti ir yra įvairios: darbo sąlygos, atlyginimas, saugumas, darbuotojo sveikata, santykiai darbe, vadovavimas ar kitos. Visos jos yra daugiau ar mažiau svarbios. Tačiau,  siekiant dirbti mėgstamą darbą, yra itin svarbu nesuklysti jau pačioje profesinio kelio pradžioje. Todėl teisingas profesijos pasirinkimas yra laikomas bene vienu svarbiausių gyvenimo pasirinkimų.

Taigi, profesinio pasirinkimo klausimai yra aktualūs įvairaus amžiaus žmonėms: paaugliams, būsimiems studentams, dabartiniams bedarbiams, aukštesnių pareigų ar karjeros siekiantiems ar pašaukimo dar ieškantiems darbuotojams. Juk vos pradėjusį kalbėti mažylį klausiame o kuo tu būsi užaugęs, linksmai komentuojame jo atsakymą ir … taip pradedame formuoti jo nuomonę apie būsimą profesinį pasirinkimą. Jau mokykloje, paaugliams pasirenkant dalykus, kurių mokysis ir atsisakant kitų, yra daromi pasirinkimai, kurie vėliau bus svarbūs jų profesinėje veikloje. Vėliau, darome sprendimus pasirinkdami studijų kryptį, mokymosi įstaigą, darbovietę, pareigas, į kurias kandidatuojame.   Vis tik, neretai į šiuos svarbius pasirinkimus yra žiūrima gana atsainiai ir daromos tipinės profesijos rinkimosi klaidos.

Dažniausiai yra išskiriamos profesijos rinkimosi klaidos, kurias galima apibūdinti taip:

– prioritetas – gera profesija. Tai profesijos rinkimosi klaida, kai svarbiausiu kriterijumi yra laikoma draugų, tėvų ar kitų aplinkinių nuomonė apie tam tikros profesijos populiarumą, jos prestižą. Neretai taip atsitinka manant, kad tik prestižinė profesija padės tapti sėkmingu, turtingu, ar trokštant aplinkinių įvertinimo ir jų pagarbos. Tačiau, dauguma žinome pavyzdžių, kai paprastą profesiją įgijęs asmuo yra labai gerbiamas dėl to, kad jis yra puikus savo srities specialistas (pvz.: skanių ir gražių tortų kepėja, gera kirpėja ar automechanikas, gebantis „prikelti naujam gyvenimui“ Jūsų  automobilį). Šiems žmonėms puikiai sekasi darbe, jų akys spindi, jie yra gerbiami ir atrodo, patys taip pat save laiko pakankamai sėkmingais profesinėje veikloje. Tuo tarpu net ir „prestižinė“ profesija gali būti ta, kurią dirbantis žmogus jausis nesėkmingu, nevykėliu, negalės pasiekti karjeros, ar tiesiog nemėgs, o gal ir nekęs savo darbo.

– prioritetas – draugystė.  Tai profesijos rinkimosi klaida, kai svarbiausiu kriterijumi yra pasirenkama mokytis profesijos, kurią pasirinko draugas. Priežastys gali būti įvairios: tvirta draugystė (kurios nenorime nutraukti), nežinojimas ką ir kaip pasirinkti, savo gebėjimų, interesų nesuvokimas, negebėjimas ar neskubėjimo apsispręsti, anksčiau minėta – profesijos prestižo ar kitos. Suprantama, kad pasirinkus draugo profesiją, ji nebūtinai atitiks Jūsų asmens interesus, vertybes, gabumus, gebėjimus ir kitus aspektus, svarbius sėkmingam profesiniam pasirinkimui.

– prioritetas – slaptas pasirinkimas. Tai profesijos rinkimosi klaida, kai pasirenkama nesakyti, nepasakoti apie savo pasirinkimą, dažniausiai vengiant klasės draugų, tėvų, mokytojų ar kitų svarbių žmonių pašaipios nuomonės dėl daromo profesinio pasirinkimo. Šiuo atveju, norint išvengti klaidos, yra itin svarbu gauti profesionalią specialisto konsultaciją.

– prioritetas – kuo greičiau. Ši profesijos rinkimosi klaida, kai pasirenkama profesija, kurią galima įgyti kuo greičiau. Galimos priežastys – noras kuo greičiau tapti savarankišku, palikti tėvų namus ar padėti tėvams, patiriami mokymosi sunkumai, siekimas įgyti naują statusą ir bendraamžių pripažinimą ir panašios. Taip skubant dažniausiai yra pasirenkama atsainiai, vadovaujantis vien atsitiktinėmis aplinkybėmis ar galimybėmis.

– prioritetas – neskubėti. Yra sudėtinga apsispręsti kai panašiai traukia keletas profesijų. Tačiau ši profesijos rinkimosi klaida yra susijusi ne su sprendimo sunkumu, o su pasyvumu ir neskubėjimu spręsti,  dažniausiai dėl auklėjimo spragų. Pvz.: šeimoje darbas, profesija nebuvo laikoma vertybe, svarbia žmogaus gyvenimo ir jo savirealizacijos dalimi. Dėl to vaikai abejingumai žiūri į profesijos pasirinkimą, yra pasyvūs ir todėl dažniau suklysta.

– prioritetas – likimas. Tai profesijos rinkimosi klaida, kai sprendimus paveikia atsitiktinės aplinkybės, pvz.: pamatytas filmas, TV laida apie tam tikrą profesiją, dažniausiai sutampantys su laikotarpiu, kai aplinka jau spaudžia padaryti pasirinkimą. Tuomet, atsitiktinai pamatyta ar išgirsta informacija gali būti suvokiama kaip „likimo pirštas“ ir lemti klaidingą apsisprendimą.

Tad koks pasirinkimas yra geras? Čia reikėtų pasakyti, kad vargu ar yra įmanomas tobulas pasirinkimas ir vis rečiau yra manoma, kad galimas profesijos visam gyvenimui pasirinkimas (tai taip pat laikoma pasirinkimo klaida). Aplinka nuolat kinta, nebelieka vienos darbo kėdės, o darbo vieta tampa visa šalis ar pasaulis, jo dalis. Vis dažniau darbo santykiuose yra reikalaujama profesinio lankstumo, prisitaikymo, žinių ir gebėjimų įvairovės. Tačiau, net ir tokiomis sąlygomis, galima ir net būtina kalbėti apie apgalvotą ir tikslingą profesijos pasirinkimą tam, kad padaryti kuo mažiau klaidų. Taigi, prieš renkantis profesiją, yra svarbu žinoti:

– savo profesinius interesus, vertybinius prioritetus, polinkius, gabumus ir gebėjimus, kitus asmenybės ypatumus;

– profesijos turinį – profesinius reikalavimus, profesijos ypatumus, o taip pat ir šios srities specialistų poreikį dabartinėje darbo rinkoje;

– kaip ir kiek asmeniniai ypatumai atitinka profesinės veiklos reikalavimus ir t.t.

Tai suprasti nėra lengva net ir atlikus begales testų internete, pasikalbėjus su profesijos mokytoju, karjeros konsultantu mokykloje ar specialistu darbo biržoje. Sakysite, jeigu taip sunku, gal verčiau nieko nedaryti, o ten kaip bus taip bus gerai? Žinoma, spręsite Jūs.

Šio straipsnio pradžioje pasakojau apie vos velkantį kojas ir išsunktą kaip citrina darbuotoją, kuris svajojo apie mėgstamą darbą, o gal apie pinigus ir pagarbą, bet to nepasiekė. Todėl paklausiu: ar matėte ar pažįstate tokį? Gal girdėjote kalbant apie tokį? Ar gali būti, kad tam tikru metu jis tiesiog apsisprendė pasikliauti sėkme ir nieko nedaryti ar „šauti“ pusiau aklai, pasižiūrėjęs į draugą, pasirinkęs prestižą ar panašiai?

Norintiems studijas ir profesiją rinktis tikslingai, apibendrinsiu: yra svarbu ieškoti, domėtis, konsultuotis, nepasitikėti vien draugų patarimais ar likimu. Žinių apie konkrečias profesijas galėtų suteikti profesijos konsultantai. Tam tikros profesijos specialistų poreikį dabartinėje darbo rinkoje galėtų žinoti darbo biržų specialistai. Be to, naudingos informacijos galima rasti internete. Asmenines savybes, interesus, tam tikrus profesijai svarbius gabumus, bene profesionaliausiai gali padėti nustatyti psichologai. Vėliau, gautas žinias reikėtų integruoti ir rinktis profesiją. Yra galima ir papildoma pagalba. Visą šį kelią gali padėti sėkmingiau įveikti psichologai, kurie specializuojasi konsultavimo profesijos rinkimuisi srityje.

Kada pradėti ieškoti, konsultuotis? Jau mokykloje, prieš pasirenkant dalykus, kurių vaikai mokysis ir prieš atsisakant kitų, arba dar anksčiau. O taip pat – esant poreikiui, bet kuriame profesijos pasirinkimo ar jos keitimo, ar karjeros planavimo etape.

Parengė psichologė Lijana Vaitkūnienė|psichologas.biz ©

Šis tekstas taip pat skaitomas 
15min.lt / ji24
lrytas.lt
Tiesa.com

Tekstą kopijuoti ar publikuoti galima tik gavus autoriaus leidimą

http://psichologas.biz | Psichologinis Brizas [FB]

  •  Individualus ir grupių konsultavimas profesijos pasirinkimui
  • Nedarbo situacijų sprendimas
  • CV ir motyvacinių laiškų koregavimas ar parengimas
  • Pasiruošimas pokalbiui dėl darbo
  • Savipagalbos grupės
  • Streso valdymo įgūdžių ugdymas
  • Kita psichologo pagalba
  • Konsultacijos Marijampolėje, Kazlų Rūdoje (kitur -klausti) PAKLAUSTI

Skaityti toliau: Noriu dirbti mėgstamą darbą!

PSICHOLOGINIS BRIZAS

brizas-biz-psl

Pamėgti|sekti naujus įrašus 

 @psibrizas

Psichologinis BrIZas – lyg lengvas vėjas, atpučiantis   psichologinių žinių. 


Tai paprasti ir trumpi „psichologas.biz©“ psichologo pastebėjimai bei informacija psichologinėmis temomis – darbo, verslo, karjeros ir nedarbo; pozityvaus vaikų auklėjimo ir jų kūrybiškumo ugdymo bei kitomis.

brizas-apie

Susijęs vaizdasKARJERA / DARBAS / VERSLAS

Noriu sėkmingo verslo!
2017-06-03 Gyvenimo egzaminai. Kaip pasiruošti egzaminui ir patirti mažiau streso

2017-05-11 Verslo etika. Apie tai, kodėl versle etiškai elgtis naudingiau 

2016-03-22 Psichinė sveikata darbe. Darbuotojų perdegimas - galima jį sustabdyti?
Noriu dirbti mėgiamą darbą!
2016-03-20 Būti mokytoju ir išlikti savimi 

2016-02-29 Bedarbiais yra tik netikėliai ir tinginiai?

2016-02-17 Noriu dirbti mėgiamą darbą arba kaip nesuklysti renkantis profesiją 

Kiti įrašai ir temos

Skaityti toliau: PSICHOLOGINIS BRIZAS